Šią savaitę E.Pašilis pasirašė įsakymą, ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru tapo J.Laucius. Komisija šiam Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokurorui skyrė 66,83 balo. Jo konkurentas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, prokurorų profesinės sąjungos lyderis Julius Rėksnys įvertintas 85 balais. Kodėl?
Atsako Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė:
„Pagal vyriausiojo prokuroro atrankos komisijos nuostatus generaliniam prokurorui pateikiamas abėcėlinis lygiaverčių pretendentų sąrašas. Jis nesirenka iš gavusiųjų daugiau ar mažiau balų, o jam priimtiną kandidatą, kaip turintį daugiau pranašumų, renkasi iš komisijos atrinktų lygiaverčių pretendentų.
Balais vertinami tam tikri formalūs kriterijai. Vėliau įvertinama tai, kas balais nelabai įvertinama. Šiuo atveju abu pretendentai įvertinti kaip lygiaverčiai ir bendru sąrašu pateikti generaliniam prokurorui išsirinkti. Galėjo ir nė vienas iš jų nepereiti atrankinio komisijos barjero, galėjo ir tik vienas jį įveikti. Generalinio prokuroro teisė yra arba išsirinkti vieną iš pasiūlytų kandidatų, arba nepasirinkti nė vieno. Pastaruoju atveju atranka būtų pratęsiama.“
Prokurorų atrankos komisijai šlapiu skuduru per veidą skambiai trenkta jau ne pirmą kartą. 2013 metų gegužę generaliniam prokurorui Dariui Valiui neįtiko Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atrankoje geriausiai įvertintas tuo metu jai vadovavęs Kęstutis Betingis.
Prieš trejus metus D.Valys naujuoju Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru paskyrė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą Simoną Minkevičių, nors komisija manė, kad tinkamiausias kandidatas yra laikinai šias pareigas einantis pavaduotojas Vytautas Jurkevičius. S.Minkevičius užėmė tik trečiąją vietą.
Pernai naujasis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vyriausiojo prokuroro atrankoje išbrokavo komisijos geriausiai įvertintus pretendentus, tarp jų - tą patį prokurorų profesinės sąjungos lyderį J.Rėksnį.
„Ar normali situacija, kai jau ne pirmą kartą prokurorų atrankos komisija geriausiu įvardija vieną kandidatą, tačiau konkurso nugalėtoju generalinis prokuroras paskelbia atrankoje už jį blogiau pasirodžiusį pretendentą“, - „Vakaro žinios“ paklausė prokuratūros sistemoje teisybės ne kartą ieškojusio Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Kęstučio Vagnerio.
- Ši problema man kelia susirūpinimą. Su ja asmeniškai susidūriau ginčydamas generalinio prokuroro D.Valio įsakymą mane perkelti iš Generalinės prokuratūros į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Bylą laimėjau, tačiau jai ruošiantis ir ją nagrinėjant išsiaiškinau, kad generalinis prokuroras turi teisę neatsižvelgti į kandidatus tikrinančios atrankos komisijos išvadas. Praktiškai jam vienam paliekama veikimo teisė. Prokuroras I.Mikelionis bandė ją užginčyti, tačiau Administracinis teismas pasakė, kad šiuo metu galiojanti Prokuratūros įstatymo redakcija tokią teisę generaliniam prokurorui suteikia.
Mano vertinimu, situacija yra dviprasmiška. Generalinės prokuratūros vadovui galioja ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. O jos sako, kad individualus administracinis aktas turi būti priimtas motyvuotai, pagrįstai ir argumentuotai, nes kiekvienas asmuo jį gali užginčyti. Taip mes turime dviejų teisės aktų koliziją. Prokuratūros įstatymą reikėtų taisyti ir teikti Seimui svarstyti, kad jei atestacinės komisijos išvada generaliniam prokurorui nepriimtina, jis turi aiškiais motyvais pagrįsti, kodėl eiti pareigas skiria ne daugiausiai balų surinkusį, nepriklausomos komisijos kaip kvalifikuočiausią įvardytą asmenį. Karjera tokioje institucijoje kaip prokuratūra turi būti skaidri. Ir visiems turi būti žinoma, kodėl generalinis prokuroras priima kitokį sprendimą nei komisija, pasirinkdamas žemesnę vietą užėmusį asmenį.
Priešingu atveju kai kam gali kilti interpretacijų. Įstaigos vadovas vienus myli ar nemyli. Atsiranda subjektyvumas. O kai teisėje vyrauja ne objektyvūs, o subjektyvūs kriterijai, be jokios abejonės, mes kalbame apie teisinės valstybės trūkumus.
- Jei situacija tokia, tai kam tada apskritai reikalinga prokurorų atrankos komisija?
- Atsimenu tą laiką, kai ji gimė. Mintis yra gera. Iki komisijos atsiradimo vyravo absoliuti generalinio prokuroro teisė pasirinkti, tad karjerą norėję daryti žmonės galėjo būti priklausomi nuo vieno asmens nuomonės. Dabar, kai į komisiją įtraukti visuomenės atstovai, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad galima į karjeros galimybes pasižiūrėti iš šalies. Tačiau šie atstovai turi būti didesni autoritetai, nes jie dabar atlieka statisto vaidmenį. Nepriklausomai nuo jų vertinimo generalinis prokuroras gali pasirinkti visai kitą asmenį. Man regis, visuomenės atstovų dalyvavimas nesuteikiant jiems didesnio svorio gali ir diskredituoti šią atrankos sistemą.
- Žmonės nėra akli, tad visa tai gali pakenkti pačiai prokuratūrai.
- Pirmiausiai tai kenkia eilinių prokurorų motyvacijai dirbti gerai ir kvalifikuotai. Kokia yra karjeros esmė? Jei žmogus pasiekia gerų rezultatų, yra gabus ir teisiškai kvalifikuotas, natūralu, kad jam turi būti sudaryta galimybė siekti pačių aukščiausių postų. Bet jei sistemoje atsiranda bent viena galimybė skirti pareigūną neapibrėžtai, nemotyvuotai, vadovaujantis savo asmenine nuomone, kurią galima nuginčyti teisme, tokiu atveju patys darbuotojai demotyvuojami. O žvelgiant iš visuomenės pozicijų gali atrodyti, kad prokuratūra, nors ir truputį atsiveria, tačiau ne iki galo.
- Jei gali kilti įvairiausių interpretacijų, tai kodėl nekeičiami įstatymai?
- Tai reikėjo padaryti jau seniai. Tačiau čia yra kitas klausimas - prokuratūros parlamentinės kontrolės. Kai dar generaliniu prokuroru buvo D.Valys, šis klausimas Seime buvo iškilęs ir vieną kartą jame prokuratūros ataskaita nepatvirtinta. Kilo tam tikra teisinė kolizija, atrodo, net Konstitucinis Teismas apie tai pasisakė. Po to Seimas iki prokuratūros parlamentinės kontrolės, kaip tokios, dar nepriėjo arba nėra pakankamai manančiųjų, kad ją reikia vykdyti realiai. Kalbant apie karjerą, tokios kontrolės vienas iš saugiklių ir būtų Prokuratūros įstatymo nuostatų pakeitimas, kad generalinis prokuroras negalėtų priimti sprendimų neatsižvelgęs į minėtos komisijos nuomonę.
Parlamentinė kontrolė galėtų pasireikšti ir kita forma. Prokuratūros įstatyme parašyta, kad generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojui negali būti taikomos prokurorų etikos kodekso nuostatos. Ir tai logiška. Juk negali generalinis prokuroras dėl pažeidimų vertinti pats savęs. Tačiau jei jie tuos pažeidimus padaro, tyrimą automatiškai turėtų perimti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Juk generalinis prokuroras taip pat yra prokuroras, tik jo tokia pareigybė, jis kaip administratorius. Tada jau galėtume kalbėti apie realią prokuratūros parlamentinę kontrolę.
- Tačiau panašu, kad dabartinė situacija kai kuriuos net labai tenkina.
- Apie tai prokuratūros bendruomenėje aš kalbėjau jau ne kartą. Čia yra politinių aktualijų klausimas. Ar šiandien Lietuva yra subrendusi realiai prokuratūros parlamentinei kontrolei? Mes visi patys sau šį klausimą turime užduoti.
Mano manymu, negali būti pareigūnų, kurių veiklos kontrolės negalėtų vykdyti įstatymų leidėjai. Natūralu, nes Parlamentas dalyvauja skiriant generalinį prokurorą. O kol kas ši kontrolė apsiriboja vien tik ataskaitų svarstymu. Ir tai tuo metu posėdžiuose dalyvauja tik vienas kitas Seimo narys. Kalbama ne apie realią kontrolę, o atskirų klausimų, rūpimų tik atskiriems parlamentarams, svarstymą.
Kalbėdamas su jumis aš tai ir viešinu. O jei gausiu velnių, ateisiu kaip bendradarbis į „Vakaro žinias“.
Svarbiausi prokuroro Justo Lauciaus nuopelnai
Šiuo metu J.Lauciui buvo patikėta prezidentūrai labai nemaloni buvusio Seimo nario bei idėjino Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio byla. Galimos politinės korupcijos byloje apklausta ir daugiau liberalų, tačiau šios politinės partijos S.Daukanto aikštė iš karto nelaidoja, kaip sau leidžia elgtis su kitomis partijomis.
Anksčiau J.Laucius pagarsėjo dėl tirtos fiasko patyrusios „teroristės“ Eglės Kusaitės bylos, nutraukto VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno mirties aplinkybių Baltarusijoje ikiteisminio tyrimo, šališkumo kontrabandos karaliumi tituluojamo buvusio policininko Viliaus Karaliaus byloje.
Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu apdovanotam J.Lauciui pavyko už tai nemokamai gautą žemės sklypą „permesti“ iš sostinės į gimtąją Klaipėdą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą