Už lietuvių kalbos pagrindų griovimą iniciatyvininkai siūlo taikyti baudžiamąją atsakomybę

Mokslininkė Lilijana Astra pastebi, jog pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje lyg užkratas plinta teisinis nihilizmas ir cinizmas gimtosios - lietuvių - kalbos atžvilgiu.

"Mūsų savigarbą žeidžia tai, kad lietuvių kalba yra negerbiama. Teisinio nihilizmo fone atsiranda ir kiti raginimai: neva reikia keisti lietuvių kalbos rašybą, įtvirtinti neteisėtus vietovardžius, o tai prilygsta raginimui perpiešti M. K. Čiurlinio paveikslus - gal jie paseno, yra nebemodernūs. Kalba - pats giliausias, pamatinis valstybės lygmuo, iš kurio kyla mūsų nacionalinė kultūra, mąstymas ir visos pamatinės vertybės", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Ar lietuvių kalba - politinė prekė?" kalbėjo ji.

L. Astros teigimu, kovai su teisiniu nihilizmu reikalingi papildomi saugikliai, todėl būtina griežtinti atsakomybę už Lietuvos Konstitucinių vertybių (ir kalbos) negerbimą.

"Todėl Seimui pateikiame peticiją, kuri vadinasi "Lietuvių kalba - tautos konstitucinė vertybė". Ja reikalaujame, kad už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimą ir Konstitucinių lietuvių kalbos pagrindų griovimą būtų numatoma ne tik civilinė ir administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė bei piniginė bauda", - pabrėžė L. Astra.

Fotomenininkas, "World press photo Hague" laureatas Antanas Ališauskas teigė, jog po peticija pasirašė įžymūs žmonės: akademikas Antanas Tyla, humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta, disidentė Nijolė Sadūnaitė ir kiti.

Kalbininkas Kazimieras Garšva pastebėjo, jog lietuvių kalbos reikalus turėtų tvarkyti kalbininkai, į šiuos procesus nesikišant politikams.

"Dabartinė Lietuvos Vyriausybė vardyno ir valstybinės kalbos reikalus leido tvarkyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri nepripažįsta Lietuvos Respublikos ir etninių lietuvių žemių vientisumo ir nedalomumo, neturi valstybinės kalbos specialistų. Į mokslininkų išvadas tuo klausimu neatsižvelgiama. (...) Privilegijos teikiamos vienai tautinei bendrijai, pažeidžiant gyventojų daugumos, Tautos ir tautinių mažumų teises", - piktinosi K. Garšva.

Jam antrino kalbininkė Audronė Gečiauskienė, teigdama, jog žmonės, kovoję už Lietuvos Nepriklausomybę, pasisako prieš "spjaudymą" ant Konstitucinių vertybių.

"Mes kovojome už Nepriklausomybę, buvome išmetami iš darbo, labai ilgą negalėjome įsidarbinti, buvome persekiojami. Mes norime savo valstybės su savo garbinga, sena lietuvių kalba. Mes gerbiame savo kalbą ir nesame nacionalistai (...), juk nėra nė vienos šalies, kur spjaudoma ant savo valstybinės kalbos", - sakė kalbininkė.

Spaudos konferencijos dalyviai ketvirtadienį prie Seimo surengė piketą, kuriuo reikalavo laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus, nekurti teritorinės autonomijos su trimis valstybinėmis kalbomis ir perdavė Seimui peticiją.

Sekmadienį 14 val. prie Seimo rengiamas 200 kultūros atstovų mitingas "Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę",

"Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą" ir Lietuvos piliečių parašų rinkimo iniciatyva buvo paskelbti vasario 6 dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje "Kai kurie Vyriausybės programos aspektai ir tautos lūkesčiai", primena ELTA.

Lietuvos Seimas peticija raginamas patvirtinti Regioninių ir etninių reikalų komisiją, atstovaujančią valstybinėms, visuomeninėms organizacijoms, kuri objektyviai spręstų visų tradicinių bei naujų tautinių bendrijų ir 150-ies tautinių mažumų reikalus, taip pat sudaryti mokslininkų, visuomeninių, valstybinių organizacijų atstovų Tautinių mažumų įstatymo projekto rengimo grupę, kuri iki birželio 1 d. parengtų įstatymo projektą.

Taip pat norima atkurti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės, kur būtų sprendžiami ir lietuvių, kai kuriuose regionuose bei užsienyje tapusių etnine mažuma, kultūros dalykai, palaikyti Seime registruotą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, leidžiantį asmenvardžius antrame paso puslapyje rašyti kitų kalbų abėcėlėmis.

Reikalaujama, kad Lietuvos valdžia nepažeistų šalies Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo, kad nebūtų iškraipomi autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžiai bei įteisinami gatvių pavadinimai nevalstybine kalba, kita polonizuotų ar suslavintų formų viešoji rašyba, taip pat neatsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo bendrojo ugdymo mokyklose, o Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinto lietuvių kalbos valstybinio statuso nepaversti Lietuvos ir Lenkijos derybų objektu.