Užsieniečiai be kliūčių galės įsivaikinti tik ligotus vaikus

Situacija

Užvakar įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministero šiemet liepą išleistas įsakymas, ribojantis vaikų iki šešerių metų įvaikinimą užsieniečiams. Teigiama, jog ne vienerius metus įtėvių laukiančių vaikų likimas nepasikeis.

Ar naujoji tvarka nenuskriaus globos namų auklėtinių, kurių užsienyje laukia šeima ir geresnis gyvenimas?

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė "Vakarų ekspresą" patikino, kad vaikus iki šešerių metų neva noriai pasiima ir palikuonio negalinčios susilaukti Lietuvos šeimos.

"Pirmumą įsivaikinti mažus vaikus turime suteikti savo piliečiams", - pabrėžė ji.

Tačiau Įvaikinimo tarnybos direktorė pripažino, jog dauguma lietuvių šeimų pageidauja ne tik mažamečių, bet ir visiškai sveikų vaikų. Tokių yra mažuma.

Tuo metu užsieniečių neatbaido net ir rimtų sveikatos sutrikimų turintys mažyliai.

Todėl, patikino O. Tarvydienė, kitų valstybių piliečiams bus ribojamas tik sveikų mažamečių įvaikinimas. "Tačiau tam, kad įsivaikintų sveikatos problemų turintį mažylį, užsieniečiai privalės pateikti specialius dokumentus", - pridūrė ji.

Smūgis - ne tik užsieniečiams

Iki šiol kasmet iš Lietuvos išvykdavo apie 60 vaikų, dauguma jų - iki 6 metų amžiaus.

Pagal naująją tvarką kitų šalių piliečiams per metus bus leista įsivaikinti tik du sveikatos sutrikimų neturinčius tokio amžiaus vaikus.

Vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistai pripažįsta, kad pasikeitimai įvaikinimo srityje - smūgis ne tik užsieniečiams, bet ir beglobiams vaikams.

Kitų šalių piliečiai vaikų ieško Lietuvoje, kadangi pas mus įvaikinimo procedūra, palyginti su Vakarų šalyse veikiančia tvarka, yra daug paprastesnė - šeimai tereikia norėti vaiko, būti sveiko proto ir turėti pastovias pajamas.

Lietuvoje įvaikinimo procedūra paprastai trunka iki trijų mėnesių, o Vokietijoje, Italijoje, JAV ir kitose šalyse - dvejus ir daugiau metų.

Vaikas - ne žaislas

Girulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė pažymi, kad pagrindinė priežastis, kodėl mūsų vaikai turi didžiulę paklausą tarp užsieniečių, yra ta, jog Vakarų šalyse yra labai nedaug globos namų. O porų, negalinčių susilaukti palikuonio, yra nemažai.

Pažangiose valstybėse yra nedaug beglobių vaikų, kadangi aktyviai dirbama su vadinamosios biologinėmis šeimomis.

"Be to, ten vadovaujamasi principu, kad vaikas sau renkasi įtėvius, o ne atvirkščiai, - pasakojo vyr. gydytoja. - Lietuvoje gi, kol šeima išsirenka sau tinkantį vaiką, traumuoja ne vieną, ne du ir ne tris mažylius."

Pasak I. Genytės, dalis mūsų visuomenės vis dar nesuvokia, kad vaikas nėra žaislas. Jis - tokia pat asmenybė, kaip ir suaugęs žmogus.

Daugiau mažylių išvyksta

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vyr. specialistė Virginija Gelažnikienė "Vakarų ekspresą" informavo, kad šiemet įvaikinamųjų sąraše - per šešias uostamiesčio globos įstaigas - yra 27 vaikai.

Pernai buvo įvaikinti aštuoni vaikai iki 4 metų amžiaus. Šešis mažylius įsivaikino Lietuvos šeimos, du tapo kitų šalių piliečiais.

Pagrindinis įvaikinamųjų kontingentas - Girulių kūdikių namų auklėtiniai. Šiuo metu čia glaudžiasi 77 mažyliai - nuo naujagimių iki penkerių metukų amžiaus. Pasak šios įstaigos vadovės I. Genytės, iš jų tik 20 mažylių įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Kiti labai sunkiai serga arba nėra laisvi nuo savo biologinių tėvų.

Kūdikių namų vyr. gydytoja sakė, kad jų vaikus daugiau įsivaikina užsieniečių, o ne lietuvių šeimos. Anot jo, kitų šalių poros, norinčios turėti vaiką, ne tik kad nėra priekabios, bet ir daug atsakingiau žiūri į įvaikinimą.

I. Genytė akcentavo, kad naujoji tvarka, ribojanti mažų vaikų įvaikinimą, yra per griežta. "Lietuvos šeimoms, norinčioms tapti įtėviais, ir dabar pakanka sveikų vaikų", - paaiškino ji.

Beje, Kūdikių namų vadovė baiminasi, kad kitų šalių piliečiams įvedus "kvotą", po kelerių metų mūsų globos namai bus sausakimši vaikų.

Nuo 1996-ųjų iki 2005-ųjų įvaikinti 153 mažyliai iš Girulių kūdikių namų - 91 jų išvyko į užsienį, 62 įsivaikino mūsų šalies piliečiai.

67 vaikus Girulių kūdikių namų auklėtinius Lietuvos šeimos paėmė globai. Kaip žinia, globėjai už vaiką kas mėnesį gauna pašalpą.

Įvaikinamųjų sąraše - 700

Šiandien įtėvių laukia net 700 Lietuvos vaikų. Dokumentus įvaikinimui yra pateikę 70 mūsų šalyje gyvenančių šeimų ir 300 šeimų iš Italijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir kt.

Nors užsieniečių porų yra bemaž penkis kartus daugiau, pasak Įvaikinimo tarnybos direktorės O. Tarvydienės, pastaruoju metu ir Lietuvoje padaugėjo šeimų, norinčių įsivaikinti.

Tiesa, pašnekovė neslėpė, jog norą turėti dukrą ar sūnų lietuvius pastūmėjo ir šiemet nuo liepos 1-osios įsigaliojęs įstatymas, pagal kurį valstybė skiria vieno tūkstančio litų vienkartinę išmoką už įvaikintą vaiką.

Jūratė MAZAJEVA