Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
V. Vonžutaitė kalės 3 metus, M. Liutkevičienė kalės vienu metus, o V. Gapšys laisvės atėmimo išvengė - jis turės sumokėti 275 MGL (35 750 litų) baudą.
Teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad visi keturi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. V. Uspaskichas bei V. Vonžutaitė įvardinami kaip nusikaltimų organizatoriai ir tam tikrais atvejais - jo vykdytojai. Teismas mano, kad V. Gapšio vaidmuo nebuvo pirmaeilis, todėl jam skirta bauda. M. Liutkevičienė, anot teismo, buvo pagrindinė nusikaltimų vykdytoja 2005-2006 m., jos veiksmus nutraukė ikiteisminis tyrimas.
Teismas taip pat patenkino civilinių ieškovų - Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus - ieškinius ir nusprendė išieškoti solidariai iš V. Uspaskicho ir V. Vonžutaitės šiek tiek daugiau negu 3 mln. litų Darbo partijos 2004-2006 m. nesumokėtų mokesčių ir įmokų valstybei, iš tos sumos solidariai su V. Gapšiu ir M. Liutkevičiene - per 2,75 mln. litų Gyventojų pajamų mokesčio, per 11,5 tūkst. litų Gyventojų pajamų mokesčių nuo autorinių atlyginimų, per 5 tūkst. litų įmokų į Garantinį fondą valstybės naudai padarytai žalai atlyginti.
Taip pat solidariai iš V. Uspaskicho, V. Vonžutaitės ir M. Liutkevičienės bus išieškota per 800 tūkst. litų 2005-2006 m. Darbo partijos nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, iš jų nepilni 600 tūkst. litų solidariai su V. Gapšiu partijos 2006 m. nesumokėtų socialinio draudimo įmokų valstybės naudai padarytai žalai atlyginti.
Kaltinime buvo nurodyta, kad Darbo partija neteisėtai gavo dotacijas iš valstybės biudžeto. Tačiau teismas teigia, kad dotacijų skyrimo pagrindas yra ne finansinės ataskaitos pagal pateiktus neteisingus duomenis, o Seimo rinkimų rezultatai. Todėl prokuroro pareikštas 6 mln. litų ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Baudžiamoji byla juridinio asmens Darbo partijos atžvilgiu nutraukta juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus Darbo partijai skirtos valstybės biudžeto dotacijos, kurioms buvo paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai, bus grąžintos į valstybės biudžetą, kadangi šis juridinis asmuo nustojo egzistuoti po reorganizavimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys nuo 2004 m. liepos iki 2006 m. gegužės, M. Liutkevičienė nuo 2005 m. kovo iki 2006 m. gegužės bendrininkų grupėje apgaulingai tvarkė Darbo partijos buhalterinę apskaitą. Teismo tvirtinimu, šį procesą organizavo ir jam vadovavo V. Uspaskichas ir V. Vonžutaitė, padėjo V. Gapšys, o vykdė M. Liutkevičienė kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas. Dėl apgaulingai vykdytos apskaitos iš dalies neįmanoma nustatyti Darbo partijos 2004-2006 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Anot teismo, kaltinamieji žinojo, kad Darbo partijoje egzistuoja pajamos ir išlaidos, neįtraukiamos į partijos oficialią buhalterinę apskaitą, mokamas neoficialus darbo užmokestis, autoriniai atlyginimai, atliekamos kitos išmokos, nuo kurių turėjo būti skaičiuojami mokesčiai, suprato, kad valstybės institucijoms yra pateikiami žinomai neteisingi duomenys.
Šių asmenų kaltę patvirtina liudytojos, tiesiogiai dalyvavusios vykdytoje veikoje ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai, kitų liudytojų parodymai, iš dalies kaltinamosios M. Liutkevičienės parodymai, operatyvinėmis priemonėmis gauti duomenys, telefoniniai pokalbiai, elektroniniai laiškai, dokumentai, kratų metu paimti daiktai ir kiti įrodymai.
Teismas pabrėžia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu V. Uspaskichas užėmė vadovaujančias pareigas partijoje ir buvo atsakingas už juridinio asmens apskaitos organizavimą. V. Vonžutaitė kaltinime nurodytu laikotarpiu faktiškai vykdė partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojo pareigas ir turėjo partijos pirmininko įgaliojimus veikti partijos vardu. V. Gapšys taip pat turėjo tam tikrus partijos vadovo įgaliojimus, teisę duoti nurodymus kitiems asmenims.
Kaltinime nebuvo minimos kitos buhalterės, kurios 2004-2005 m. padėjo organizuoti partijos apskaitą, tačiau teismas padarė išvadą, kad būtina pranešti prokurorui apie šių asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat nusprendė pranešti prokurorui apie 17 asmenų - Seimo narius, muzikantus ir kitus - kurie byloje davė melagingus parodymus, taip pat medikę, kuri galimai piktnaudžiavo ar klastojo dokumentus.
Teismo nuomone, byloje yra reikšmingi liudytojos N. S., kuri pati tiesiogiai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodymai. V. Uspaskichas proceso metu teigė, kad šios liudytojos parodymai nėra patikimi, ji prieš Darbo partiją veikė specialiųjų tarnybų įtakoje.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ataskaitos apie neoficialias pinigines Darbo partijos lėšas buvo teikiamos ne tik Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai V. Vonžutaitei, bet ir partijos pirmininkui V. Uspaskichui.
Pastarasis neigė gavęs kokias nors ataskaitas apie partijoje oficialiai neapskaitomas lėšas. Tačiau byloje esantys įrodymai šiuos jo teiginius paneigia.
Vertinant byloje surinktus įrodymus paaiškėjo, kad Darbo partija nuolat gaudavo neoficialių pajamų 2004-2006 m. Tokiais veiksmais buvo slepiami tikrieji partijos rėmėjai, jos veiklos finansuotojai, išvengta veiksmingos partijos veiklos finansavimo kontrolės. Daugeliu atvejų pajamos buvo koduojamos ne tik raidėmis, atskirais vardais ar kitais žodžiais, bet ir pavadinimais, tapačiais įmonių, kaltinime nurodytu laikotarpiu gavusių ES struktūrinių fondų paramą, pavadinimams.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad neoficialiai gautos ir neapskaitytos lėšos buvo naudojamos Darbo partijos skyrių veiklai finansuoti, mokėti neoficialiems atlyginimams, apmokėti įvairioms sutartims, turui per Lietuvą finansuoti rinkiminių kampanijų metu, finansuoti 2004 m. Seimo rinkimų kampanijai ir kitai su Seimo rinkimais susijusiai veiklai.
Byloje kaltinimai buvo pateikti ir juridiniam asmeniui Darbo partijai, kurios naudai veikė kaltinamieji V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys ir M. Liutkevičienė. Šis juridinis asmuo pasibaigė po reorganizavimo 2013 m. gegužės 14 d. Baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui, jam pasibaigus po reorganizavimo, įstatymas nereglamentuoja ir teismas tai vertina kaip teisės normos spragą. Taikydamas įstatymo analogiją, teismas baudžiamąją bylą juridinio asmens Darbo partijos atžvilgiu nutraukė.
Nuteisti "darbiečiai" skųs teismo nuosprendį
Nuteisti "darbiečiai" aukštesnės instancijos teismui žada skųsti teismo verdiktą, kuriuo jie pasiųsti už grotų ir skirtos piniginės baudos. Teismo sprendimas, pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Gapšio, įtakos valdančiajai koalicijai neturės.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova pasidžiaugė, kad po ilgo maratono pagaliau baigėsi teismo procesas pirmos instancijos teisme ir teigė, kad bus sprendžiama, ar skųsti nuosprendį.
"Antra gera žinia yra, kad baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, trečia žinia - kad valstybino kaltinimo argumentai iš esmės sutapo su teismo argumentais. O visa kita dėl smulkmenų, kaip žinote, turime 20 dienų susipažinti su nuosprendžiu ir jį apskųsti, jei matysime reikalą", - po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokurorė.
Prokuratūra nagrinės ir tai, ar pagrįstai byla nutraukta pačiai Darbo partijai.
Darbo partijos (leiboristų) partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas V. Gapšys, kuris vienintelis išvengė kalėjimo, sakė, kad įžvelgiąs nesutapimų faktinėse aplinkybėse, ką konstatavo teismas ir teisiniame vertinime.
"Aišku, su advokatais dabar skaitysime teismo nuosprendį ir atitinkamai galėsime priimti tolesnius procesinius sprendimus, bet tai neišvengiamai veda į apeliaciją. Tai, ką išgirdome sutrumpintoje dalyje, nepagrindžia teismo paskirtų sankcijų ir jų vertinimo, kad yra padarytos nusikalstamos veikos", - sakė politikas.
Jis teigė, kad valdančioji koalicija toliau gali dirbti.
"Visi koalicijos partneriai žinojo apie šitą teisinę situaciją, teismo nuosprendis nėra įsigaliojęs, juo labiau, kad Darbo partijos (leiboristų) atžvilgiu, jeigu žiūrėtume į partiją, dalyvaujančią koalicijoje, joks kaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, todėl partija, kuri dalyvauja koalicijoje, gali kuo puikiausiai veikti, absoliučiai jokio pagrindo kažką peržiūrėti", - dėstė V. Gapšys. Jis pabrėžė iš principo skųsiąs ir jam paskirtą teismo bausmę, nors ir vienintelis išvengė realios laisvės atėmimo bausmės.
Jis taip pat nematė pagrindo palikti Seimo vicepirmininko postą, nes teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą