Dviratis transportas
Kvietimą sėsti ant dviračių ir savo kailiu išbandyti uostamiesčio dviračių takus priėmė tik keletas valdininkų.
Vakar Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius ir Lietuvos dviratininkų bendrija surengė Klaipėdos miesto dviračių takų apžiūrą. Tačiau akcijai išnuomotų dviračių buvo kur kas daugiau nei norėjusiųjų jais pasivažinėti.
"Kvietimai prisijungti prie akcijos buvo išdalyti visiems valdžios atstovams, kartu važiuoti žadėjo ir kai kurie politikai, tačiau minti pedalų daugelis jų taip ir neišdrįso. Tikėjomės, kad ir miesto meras palaikys mums kompaniją, deja..." - apgailestavo Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas.
Pasak jo, šia akcija ir siekta, kad valdininkai patys savo kailiu išbandytų, ar uostamiesčio dviračių takai yra patrauklūs ir patogūs. Tai, kad daugelis dviračių takų nutiesti neapgalvotai, pasak S. Ružinsko, tik įrodo, jog patys valdininkai apžiūrėti dviračių takų dažniausiai važiuoja sėdėdami automobilyje.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius svarstė, kad klaipėdiečiai retai sėda ant dviračių dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, yra padaryta nemažai klaidų rengiant dviračių takų projektus. Todėl dažniausiai dviratininkams kliudo pėstieji. Ryškiausias tokio nepatogaus dviračių tako pavyzdys - Herkaus Manto gatvėje šaligatvio sąskaita šią vasarą nutiestas raudonų plytų takas, skirtas dviratininkams. Darbo dienomis, kai šaligatviais vaikšto masė pėsčiųjų, dviratininkai neturi jokių šansų pravažiuoti jiems skirtu taku.
"Be to, nėra išspręstas saugumo klausimas - prie darboviečių ar įvairių įstaigų nėra kur saugiai palikti dviratės transporto priemonės. Dviračiais į darbą važinėjantiems miestiečiams iškyla ir dar viena problema - nėra kur nusiprausti ir persirengti atvykus į darbą", - pagrindines problemas vardijo G. Pocius.
Vakar į darbą dviračiu atvažiavusi Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus kraštovaizdžio architektė Laimutė Norkienė pritarė, kad važiuojant į darbą dviračiu kol kas komforto nepajusi. Kol valdininkė atvažiavo iš namų, esančių Miško kvartale, iki Liepų gatvės, ne kartą stojo siekdama išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais, kurie esą taip ir lenda po dviračio ratais.
L. Norkienė sakė, jog nėra jokios būtinybės atvažiavus su dviračiu į darbą persirengti. Esą Olandijoje moterys važinėja dviračiais vilkėdamos kostiumėliais. Tad ir L. Norkienė, sekdama olandžių pavyzdžiu, dviračio pedalus vakar mynė segėdama sijoną ir apgailestavo, jog neišdrįso apsiauti aukštakulnių.
Keletą valandų pasivažinėję dviračiais po miestą akcijos dalyviai sakė patyrę įvairių įspūdžių. Anot S. Ružinsko, džiugu, kad uostamiestyje jau yra pavyzdinių dviračių takų - tokių, kaip, pavyzdžiui, "Žaliakelis" nuo Baltijos prospekto iki Smiltelės gatvės.
"Tačiau važiuojant dviračiu galima pastebėti ir kuriozinių sprendimų. Pavyzdžiui, Sausio 15-osios ir Taikos prospekto sankryžoje prie dviračių tako pastatytas ženklas, kuris reiškia, kad juo gali važinėti tik dviratininkai. Tačiau važiuojant iš kitos pusės prie baro "Trys mylimos" prie to paties tako stovi visai kitas ženklas, bylojantis, kad tai jau mišrus takas, kuriuo dviratininkai turi dalintis su pėsčiaisiais", - pasakojo S. Ružinskas.
Pasak jo, dviračių takų ženklinimo problema kol kas uostamiestyje neišspręsta.
Edita UŽKURAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą