Valdiškų kelionių absurdai - neįveikiami

Auditoriai rado išeitį

VPT rekomendacijos pakišo koją net ir valstybės auditoriams - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų vasarį pripažino neteisėtu pirkimo sąlygų priedą, ir Valstybės kontrolei teko nutraukti pirkimo procedūras.

Kaip „Respublikai“ sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, susitikime su atsakingais Valstybės kontrolės specialistais VPT žadėjo ir viešai informavo, kad ieškos visoms suinteresuotoms šalims priimtino varianto. Deja, toks variantas tarsi paparčio žiedas - visi ieško, bet niekas dar nerado...

Kol nėra aiškios tvarkos, Valstybės kontrolė 2017 m. neplanuoja skelbti naujo konkurso, paslaugos šiuo metu perkamos atskirai kiekvienai tarnybinei kelionei.

„Pasirinkome šį kelią, nes metinė tokių paslaugų suma neviršija mažos vertės pirkimų vertės, - teigia A.Keraminas. - Taip pat, kai tai ekonomiškai tikslinga, daliai kelionių taikome VPT rekomendacijose numatytą išlaidų kompensavimo mechanizmą, kai šias paslaugas perka patys darbuotojai, o perkančioji organizacija pagal pateiktus dokumentus jas kompensuoja (VPT rekomendacijose nurodyta, kad toks būdas neturėtų būti pagrindinis - red. past.)“

Seimui - nauja pretenzija

Gegužę sulaukusi nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, sudarytą pirkimo sutartį privalėjo nutraukti ir Seimo kanceliarija. Tačiau birželio 22 d. paskelbtas naujas pirkimas.

„Delsti nebegalėjome, nes Seimo nariai planuoja keliones, o mes neturime galiojančios sutarties“, - „Respublikai“ tvirtino Seimo kanclerė Daiva Raudonienė.

Pasidomėjus, kokie saugikliai turės užtikrinti, kad ir šis pirkimas nebus apskųstas teismui, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas informavo, kad pirkimo sąlygose numatyta pasiūlymus vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Taip pat nenustatyti jokie apribojimai įkainiui pateikti, todėl gali būti siūlomos ir vienodos kainos, nors teismai pasisakė, kad tokie konkursai neturi prasmės.

Kaune įsikūrusios kelionių agentūros „ZIP Travel“, kuri teismuose įrodė, kad pirkimai pagal VPT rekomendacijas buvo neteisėti, vadovas Egidijus Budrevičius įsitikinęs, kad Seimo kanceliarija ir vėl lipa ant to paties grėblio - tai esąs naujas „nulinės kainos konkursas“.

„Mes parašėme pretenziją ir laukiame atsakymo, įdomu, kokiais argumentais remsis Seimo kanceliarija. Jeigu matysime, kad ir šis konkursas vyksta pagal sąlygas, kurios teismų jau pripažintos neteisėtomis, vėl kreipsimės į teismą“, - svarstė UAB „ZIP Travel“ vadovas.

Kai visi teikėjai turi galimybę siūlyti vienodai mažą kainą, iš esmės konkuruojama tik pasiūlymo pateikimo laiku - kas pirmesnis, tas ir laimėtojas. Pernykščiuose kelionių pirkimuose, kurių vertė daugiau kaip 12 mln. eurų, ypač greita reakcija pasižymėjo trys kelionių agentūros, pasidalijusios net 82 proc. minėtos sumos. Kiti rinkos dalyviai įtaria, kad joms buvo nutekinta informacija apie rengiamus pirkimus.

Pasiūlymų neišgirdo

Nulinę kainą pretendentai siūlo už aptarnavimą, mat kelionių ir viešbučių rinkos kainos yra kintančios ir negali būti fiksuojamos visam sutarties laikotarpiui. Tarpininkai - kelionių agentūros - su šių paslaugų teikėjais laisvi susitarti dėl antkainių, nuo kurių priklauso jų komisiniai. Tarkime, Seimo nario nakvynė viešbutyje kainuos ne 150, o 250 eurų, šis kainų skirtumas ir taps komisiniais, nes faktines išlaidas apmoka perkančioji organizacija. Taigi nulinė aptarnavimo kaina visai nereiškia, kad viešųjų pirkimų laimėtojai užsiima labdara.

UAB „ZIP Travel“ vadovo E.Budrevičiaus požiūriu, subjektyvumo apstu ir taikant pirkimo metu ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijų.

„Kaina susidaro iš dviejų dalių: pirma dalis - rašinėliai, kurių tekstai dažnai kartojasi kiekvienos perkančiosios organizacijos sąlygose: ką darysite, jeigu aviakompanija atšauks skrydį, kaip išsiaiškinsite poreikius, kaip padėsite ir t.t., - dėstė pašnekovas. - Tai yra vandenėlio pilstymas, o jo vertinimas balais labai priklauso nuo vertinančių ekspertų subjektyvumo“.

Jis apgailestavo, kad VPT nepripažino savo klaidų ir neatšaukė ydingų rekomendacijų, nors teismų karuselei įsibėgėjus ir kvietė rinkos dalyvius bendradarbiauti: „Mes, penkių didžiųjų kelionių agentūrų atstovai, siūlėme įsipareigoti išlaikyti tam tikrą kainą tam tikram maršrutui, o ne varžytis pagal rašinėlių grožį ar nulinį aptarnavimo mokestį. Būtų skaidru, paprasta, greitos procedūros ir išvengta ginčų. Tačiau VPT į šiuos pasiūlymus nesureagavo“.

Tuo metu VPT direktorė Diana Vilytė yra sakiusi, kad patys paslaugų teikėjai tarpusavyje nesusitaria dėl visiems priimtinos pirkimų organizavimo tvarkos, kad būtų galima sąžiningai konkuruoti.

„Nulinių tarifų nėra nei gamtoje, nei ekonomikoje“, - akcentavo D.Vilytė, tačiau kaip tokį fenomeną panaikinti, nepasiūlė. O daugybė valstybės įstaigų ir organizacijų yra atsidūrusios aklavietėje - kaip organizuoti skaidrų tarnybinių kelionių pirkimą pagal teismų išbrokuotas sąlygas?

Gana išradinėti dviratį!

Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos prezidentas Algirdas Radušys rėžia dar aštriau - perkančiosios organizacijos ir jų darbuotojai, atsakingi už viešuosius pirkimus, tapę nesprendžiamos problemos įkaitais.

„Remtis susiformavusia pirkimų praktika jie nebegali, nes to nebeleidžia teismai. Tačiau susidaro įspūdis, kad teismų sprendimai ir išaiškinimai padėti į stalčius, o VPT naujos krypties nenurodo. Tuo metu jos vadovė D.Vilytė pripažinta geriausia valstybės tarnautoja - tiesiog absurdiška, pas mus vis ta pati kreivų veidrodžių karalystė!“ - neatsistebi A.Radušys, akcentuodamas, kad būtent VPT privalo duoti naują žemėlapį tarnybinių kelionių pirkėjams, nes pagal senąjį jos ne savo valia atsidūrė gūdžiame miške, toli nuo greitkelio, kuriuo rieda visa Europa.

„Tos VPT rekomendacijos neteisingos visos iš esmės ir smulkiais taisymais nieko nepakeisi. Bet keisti reikia ir privalomąjį teisės aktą - Pirkimo vertės skaičiavimo metodiką, kuri reikalauja visus panašius pirkimus sudėti į krūvą, išvesti metinę pirkimo sumą ir atlikti vieną pirkimą. Akivaizdu, kad tai, kas tinka pieštukams, kompiuteriams ar pagal aiškius įkainius teikiamoms paslaugoms, kelionėms visiškai netinka“.

Jis siūlo neišradinėti dviračio, o elgtis pagal logikos principus - sudaryti sutartis ne su tarpininkais, o su tiesioginiais paslaugų teikėjais - avialinijomis, viešbučių tinklais.

„Europoje plačiai taikomas ir kompensavimo mechanizmas: žmogus turi specialią mokėjimo kortelę su aiškiai nustatytais lėšų naudojimo limitais ir pats sprendžia, kur jam geriausia apsistoti, kokiu transportu pavažiuoti, kur papietauti, - aiškino A.Radušys. - Visa tai objektyvu ir suprantama, bet pagal mūsiškės VPT teisės aktus Lietuvos perkančiosios organizacijos taip elgtis negali“.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys, teisininkas:

Manau, kad didžiausia mūsų bėda, kad žmonės VPT yra įtikėję esantys švenčiausi ir ta aureolė niekada nenukris. Tarnybos vadovę D.Vilytę pažįstu kaip racionalų žmogų, bet, matyt, toje komandoje įsivyravęs paranojiškas požiūris, jeigu tik įmanoma, viską drausti. Tik nežinia, nuo ko reikia taip saugotis. Tiesiog per mažai pasitikima institucijomis, kurios atlieka pirkimus, o VPT įsivaizduoja, kad yra pati tvarkingiausia ir sąžiningiausia, nors pastaruoju metu ir pati įkliuvusi į viešųjų pirkimų pinkles. Ir juokinga, ir graudu, kad institucija, kuri, atrodytų, turi dirbti kaip laikrodukas, iš tiesų toli gražu taip nedirba.

Visoje Europoje sėkmingai taikomas išlaidų kompensavimas, o pas mus net Seimo nariais nepasitikima! Gėda ir pasakyti užsienio kolegoms, kad Lietuvoje esama tokių absurdų, kad, pavyzdžiui, negalima pasikeisti kelionės bilieto į vėlesnę datą. Net į Briuselį skraidydavome ne tiesioginiu reisu, o specialiai sekmadienio naktį su dviem persėdimais, ir tik dėl to, kad pigiau reikėtų mokėti už viešbutį. Negalima, kad žmogus normaliu laiku nuskristų, išsimiegotų ir žvalus dalyvautų renginyje? Bet pareigūnams gal paprasčiau surašyti pranešimą, įvardyti, kad visi aplink yra korumpuoti, negu logiškai įvertinti visas aplinkybes. Tada visos įstaigos bijo VPT.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“