Po rinkimų
Vakar oficialiai susiformavo du politiniai frontai būsimojoje Klaipėdos miesto taryboje.
Auksinį balsą turi 4 mandatus iškovoję partijos "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) atstovai, kurie spręs, prie ko jungtis - dabartinio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, ar prie ambicingo kandidato į Klaipėdos vadovus Artūro Šulco.
Programinius dokumentus veikti kartu vakar pasirašė ne tik uostamiesčio, bet ir Neringos politikai - šiame kurorte situacija pasikeitė kardinaliai, nes opozicijoje planavęs būti Arūnas Burkšas prisijungė prie dabartinio Neringos mero Viganto Giedraičio. Pastarasis išsaugos mero kėdę, o A. Burkšas bus jo pavaduotoju.
Nepaisant išankstinių susitarimų, iki balandžio 12-osios, kuomet turėtų vykti pirmieji naujai išrinktų tarybų posėdžiai, situacija Klaipėdoje gali keistis atsižvelgiant į politinius įvykius Vilniuje.
Liberalai - optimistai
Pirmieji vakar raštiškai deklaruoti savo partnerystę suskubo Liberalų sąjūdžio, konservatorių, Rusų sąjungos ir dalinai liberaldemokratų atstovai. Šis blokas be libdemų turi tik 12 balsų iš 31 mandato Taryboje.
Susitarimą pasirašė tik du iš 4 liberaldemokratų - Egidijus Sabaitis ir Lilija Skvoronskienė. Partijos Klaipėdos apskrities koordinacinės tarybos pirmininkas Valerijonas Bernotas ir Danės skyriaus vadovas Benas Šimkus savo parašų nedėjo, nes pagal partinį etiketą dar reikia gauti skyriaus Tarybos patvirtinimą. Taryba rinksis trečiadienį.
Libdemai taip pat iškėlė išankstinę savo sąlygą - jie pasirašytų tik tuomet, jei Klaipėdos konservatoriai paspaustų savo vadovybę Vilniuje dėl paramos Rolandui Paksui.
Dokumente partijos susitaria "siekti permainų Klaipėdos miesto savivaldybės darbe ir visame mieste". Jų atstovai taip pat pažymėjo, kad kitų partijų prieš rinkimus paskelbtos programinės nuostatos yra vertingos, o šalys padės viena kitai nuostatas įgyvendinti.
Liberalų derybinės grupės Klaipėdoje vadovas ir kandidatas į merus A. Šulcas apgailestavo, kad taip ir nepavyko susitarti su daugiausiai - septynias - vietas Taryboje iškovojusiais liberalcentristais.
"Mes kviečiame prie mūsų jungtis visas kitas mandatus gavusias partijas. Dokumentas nėra koalicijos sudarymas, bet bendras noras siekti permainų. Dabar sutarėme dėl programos, tikslų, o vėliau aiškinsimės galimus veiksmus. Apie postus dar nekalbame. Sieksime, kad valdžia būtų realiai grąžinta Tarybai, sukursime papildomus Savivaldybės administracijos komitetus, kai kuriuos pastambinsime", - dėstė planus A. Šulcas.
Liberalai buvo taip įsitikinę galimybe būti valdžioje, kad po susitarimo iššovė keturis butelius šampano.
Be kita ko, paaiškėjo, kad daugiausiai balsų uostamiestyje iš liberalų atstovų gavęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas oficialiai atsisakė Tarybos nario mandato, vietą užleisdamas Rolandui Bražinskui. Seimo narys, taip pat iškovojęs mandatą Taryboje, Vytautas Grubliauskas "Vakarų ekspresui" sakė dar neapsisprendęs, kaip pasielgti.
Libdemų korta
Liberaldemokratai ryte sukirto rankomis su vadinamosios Permainų koalicijos atstovais, o per pietus jau dalyvavo liberalcentristų inicijuotame susitikime.
Jo metu R. Taraškevičiaus komanda, socialdemokratai, Darbo partijos ir Rusų aljanso atstovai, turintys 3 mandatais daugiau nei liberalai, irgi pasirašė susitarimą veikti drauge. Libdemai ir vėl parašų neraitė, laukdami skyriaus Tarybos pritarimo.
Susitarime yra punktas, pagal kurį partijos įsipareigoja nevesti derybų ir nepasirašinėti kitų susitarimų su trečiosiomis šalimis iš anksto nesuderinus to su kitomis Susitarimo šalimis.
Politinė logika būtų paprasta - libdemams parankiau jungtis prie tų, kurie turi daugiau balsų. Šiuo atveju koalicija turėtų 19 mandatų. Neoficialiai "Vakarų ekspresui" tokias pačias mintis išdėstė ir V. Bernotas.
Tačiau šioje situacijoje lošia Vilniaus korta, mat R. Paksas gali duoti nurodymą jungtis kituose miestuose su tais, kurie jį parėmė sostinėje. Viltys, kad R. Paksas draugaus su Artūru Zuoku - mažos. Tad politinės rokiruotės Klaipėdoje galimos įvairios.
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar nėra nurodymo liberaldemokratams nesiburti į koalicijas su liberalcentristais, partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas bei kandidatas į Vilniaus merus Rolandas Paksas atsakė neigiamai.
"Partijos skyriams yra palikta apsisprendimo laisvė. Darbas su liberalcentristais yra neįmanomas tik Vilniuje, kur buriama "antiabonentinė" koalicija. Jei kolegos Klaipėdoje nuspręs dirbti su liberalcentristais - jų valia ir pasirinkimas", - teigė R. Paksas.
Sužinojęs, kad liberaldemokratai perbėgo derėtis su liberalcentristais, A. Šulcas neslėpė nuostabos. "Antra vertus, geriau jau dabar jie perbėga, negu suformavus daugumą. Liberaldemokratai parodys, ar jie turi stuburą, ar ne, nes prie mūsų jungtis jie siūlėsi patys", - sakė jis.
Liberalcentristų sąlyga - jų partijos meras. Liberaldemokratai išankstinių sąlygų nekėlė.
Neringoje - permainos
Pasikeitė situacija Neringoje - už borto liko socialliberalai, kurie buvo sukirtę rankomis su daugiausiai mandatų laimėjusia koalicija "Už Neringos ateitį", vadovaujama V. Giedraičio. Motyvas - prieš tai už akių įvykę susitarimai ir žodžio nesilaikymas.
Vakar V. Giedraičo komanda kartu su 4 mandatus laimėjusiais liberalcentristais pasirašė ketinimų protokolą ir bendrą susitarimą dirbti kartu. Prie šios koalicijos turėtų prisijungti dar ir socialdemokratų, liberalų ir Pilietinės demokratijos partijų atstovai, kurie jau davė žodinius sutikimus.
Anot A. Burkšo, veikti kartu su V. Giedraičiu spaudė pati bendruomenė. "Žmonės mus tampydavo už atlapų ir prašė dirbti bendrai. Aprimo aistros, perlipome per asmenines ambicijas, ir susitarėme", - sakė jis.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą