Valdžia miškininkų negirdi

Šiandien mitingas prie Seimo ir prezidentūros, rytoj įspėjamasis dviejų valandų streikas - taip savo veiksmus rikiuoja Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija, bandydama stabdyti valdančiųjų intensyviai stumiamą valstybinių miškų valdymo reformą. Jeigu tai neduos rezultatų (o laiko iki svarstymo kitą savaitę Seime beveik nebėra), miškininkai grasina ir neterminuotu streiku. Ko siekiama tokiais ultimatumais, „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkės Ingos RUGINIENĖS.

- Šiandien susiduriame su situacija, kai visiškai nesiskaitoma su darbuotojų nuomone, - kalbėjo LMPF pirmininkė. - Bet kurioje demokratiškoje valstybėje planuojant tokias dideles struktūrines pertvarkas, kurios, aišku, jau suplanuotos, turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais, išklausyta jų nuomonė. Negali būti šalyje daromi tokie veiksmai, kai kažkas „viršuje“ nusprendė ir mums pateikė kaip faktą. Mes prašome derybų kelis mėnesius, bet nerodomas noras kalbėtis mus verčia griebtis kraštutinių priemonių.

- Kovo mėnesį kreipėtės į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kokia buvo reakcija?

- Ji parašė, kad mūsų nuomonė bus pridėta prie bylos, į ją bus atsižvelgta diskutuojant tuo klausimu. O EBPO vadovai, atvažiavę į Lietuvą, kalbėjo šiek tiek kitaip, - kad jie už pokyčius, bet už gerai apgalvotus, derybų būdu išdiskutuotą bendrą modelį, kuris būtų priimtinas tiek mūsų darbuotojams, tiek mūsų valstybei. Tačiau mūsų valdžia to negirdi, laikosi principinės nuomonės, kad jos sumanytas pertvarkos variantas yra geriausias.

- Jūs laiške EBPO rašėte, kad valstybės miškų valdymas per 42 urėdijas yra efektyvus. Galima suprasti, kad jūs nenorite reformos.

- Mes nuo pat pradžių nebuvome prieš pokyčius, mes protestuojame prieš nedemokratišką, įstatymus pažeidžiantį pokyčių vykdymą. Mes reikalaujame, jeigu reikia pokyčių, sėsti prie bendro stalo ir ieškoti geriausio modelio. O mums sako, kad bus taip ir ne kitaip. Jokių argumentų, kodėl būtent šitas modelis yra geriausias. Niekas negali paaiškinti, kodėl neįsiklausoma nei į ekspertų, nei į mokslininkų, nei į miškininkų nuomonę, o pilamas purvas aiškinant, esą jeigu mano nuomonė ne tokia kaip Vyriausybės, vadinasi, aš ginu urėdijų vadovus. Tai visiškas absurdas.

- Vyriausybė, valstiečiai turi savo viziją, o ką siūlote jūs?

- Pirmiausia esame už tai, kad susėstume prie bendro stalo ir rastume kompromisą. Koks išeitų tas modelis, tai jau antras klausimas. Taip, mūsų nuomonė yra tokia, kad gal būtų geriau eiti urėdijų stambinimo keliu, gal būtų mažiau skausminga tiek darbuotojams, tiek pačiai valstybei. Bet apie tai reikia kalbėtis.

- Siūlantieji reformą politikai kalba, kad urėdijose klesti korupcija, urėdai savo valdose yra tapę savotiškais karaliukais. Nesutinkate?

- Korupcija galima kaltinti bet ką. Pažiūrėkite, ir Aplinkos ministerijoje išlenda visokių istorijų. Aš esu griežtai prieš korupciją ir sakau, jeigu yra kažkokia apraiška, reikia su tuo kovoti, tam yra specialios struktūros. Bet tai nereiškia, kad reikia būtinai steigti vieną įmonę. Antras dalykas, profsąjunga negina vadovų, mes giname darbuotojus, nes mums neaišku, kas atsitiks su jais. Niekas nesiteikia paaiškinti, ar po reformos bus geriau finansiškai. Šiandien niekas net nepaneigia, kad darbo gali netekti trys keturi tūkstančiai darbuotojų, tik populistiškai kalbama, kad visi pereis dirbti į vieną įmonę. O kas bus paskui? Aplinkos ministerijoje man buvo aiškiai pasakyta, kad tai ne ministerijos reikalas.

- Bet reformatoriai mini skaičius, kad vien sumažinus administracines išlaidas bus sutaupyta dešimt, trylika ar keturiolika milijonų...

- Aš irgi galiu įvardyti, kad po penkerių metų jie prieis prie tokios situacijos, kad reikės iš biudžeto finansuoti miškininkystės sektorių. Pasakyti galima bet ką, bet tai yra gana rimtas klausimas valstybei, todėl turi būti pateikti tyrimai, skaičiavimai, argumentai. Jeigu ministerija ar Vyriausybė turi tokius skaičiavimus, kodėl nesiteikia jų parodyti?

- Jūsų manymu, koks pagrindinis tokios reformos stūmimo tikslas?

- Nežinau, gal yra suinteresuotumas. Kaip kitaip galima pavadinti visišką buką norą daryti taip, o ne kitaip.

- Jei dabar nebūsite išgirsti, kas toliau?

- Po įspėjamojo streiko bus neterminuotas. Aišku, gaila, kad tenka imtis tokių kraštutinių priemonių. Per pusę metų buvo galima rasti kompromisus ir net pradėti reformą, o dabar kaltina mus, kad ją stabdome.

- Kada žadate neterminuotą streiką?

- Matome, kad jiems visiškai nusispjauti, kitą savaitę jie nori pratęsti sesiją ir išspręsti visus klausimus. Mes kitą savaitę tikrai planuosime savo akciją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“