Valentinas Mazuronis: "Viena priemonių apsaugoti ir pagerinti Baltijos jūros aplinką yra privataus sektoriaus dalyvavimas"

"Esame čia, kad pasikeistume nuomonėmis apie tai, kaip privatus sektorius gali prisidėti siekiant aplinkos apsaugos tikslų Baltijos jūros regione, išlikdamas konkurencingas, ekologiškai veiksmingas ir pelningas", - sakė ministras.

Pasak ministro, mes visi turime pripažinti, kad išteklių požiūriu Baltijos jūros būklė tampa labai aktuali visam regionui, todėl ir visi ekonominiai sektoriai turėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir darniai naudoti strateginius išteklius. Savo kalboje V. Mazuronis paminėjo atsinaujinančių išteklių - vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės - panaudojimo svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad jų naudojimas mažintų ES priklausomybę nuo energijos importo ir leistų kurti naujas darbo vietas. kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą.

Pasak ministro, Baltijos jūros būklė - viso regiono rūpestis. Forumo dalyviai diskutuoja, kaip Baltijos jūros regionas prisideda prie strategijos „Europa 2020" tikslų - pažangaus, tvaraus ir integralaus augimo - įgyvendinimo.

Forumo plenariniame posėdyje taip pat kalbėta apie visuomenės sąmoningumo svarbą, dalyvavimą priimant sprendimus ir jos interesų paisymą plėtojant ūkinę veiklą ar sprendžiant aplinkos apsaugos problemas.

Renginyje dalyvauja apie 700 ES institucijų, regioninių organizacijų, valstybių ir savivaldos institucijų, verslo, mokslo ir NVO atstovų.

ES Baltijos jūros regiono strategija - pirmoji ES vidaus regioninė strategija. Jos tikslas - stiprinti beveik 100 mln. gyventojų turinčių Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą. Strategija vienija 8 šalis - Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir Suomiją. Ją įgyvendinant siekiama išgelbėti jūrą, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę.