Valstybė advokatams, teikiantiems garantuojamą teisinę pagalbą mažas pajamas gaunantiems asmenims skolinga daugiau nei pusantro milijono litų. Negavę atlygio už suteiktas paslaugas, kai kurie advokatai grasina gruodį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteikti.
„Asmeniškai man [skolinga] 14 tūkstančių, o kitiems advokatams šešiems po 2–3 tūkstančius litų. Jeigu didėja valstybėje pašalpų prašančiųjų skaičius, tai reiškia, kad atitinkamai didės ir prašančiųjų teisinės pagalbos skaičius. Tai turėtų tolygiai didėti ir finansavimas“, – tvirtina advokatė Diana Vaitkevičienė.
„Kaip sakoma, [išsireikalauti skolą galima] tik teisminiu keliu. Problema yra, nes mokesčius advokatui tai reikia mokėti. Kiekvienas dirbantis žmogus kiekvieną mėnesį gauna atlygį, o čia praeina pusė metų ir jis negauna atlygio. O reikia mokėti [mokesčius]“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
Advokatų taryba siūlo keisti garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo tvarką ir taip taupyti valstybės pinigus – atsisakyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurioje dirba pusšimtis darbuotojų, ir teisines paslaugas teikti be tarpininko.
„Valdininkai rašo popierius, pildo daugybę dokumentų, ir tie pinigai yra tiesiog iššvaistomi administravimui, o mes norėtume, kad jie būtų skirti teisinei pagalbai. Būtų klientas ir advokatas, kuris teikia pagalbą. Ir jokio tarpininko, jokio dirigento. Teismas, kaip ir dabar, spręstų ginčus. Ir teismas civilinėse bylose galėtų paskirti, ar reikia advokato, ar ne“, – teigia Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė.
„Mes jau kalbamės ir su Teisingumo ministerija ir manome, kad ta diskusija prasitęs. Vis tik aš galvoju, kad greitai ateis toks laikas, kad ta sistema bus pakeista. Kokio advokato reikia ir kada reikia, galėtų spręsti pati advokatūra“, – tvirtina L. V. Papirtis.
Šiemet nemokamą teisinę pagalbą gavo daugiau nei 65 tūkstančiai šalies gyventojų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą