- Per pastaruosius 5-6 metus Valstybės kontrolė atliko nemažai rezonansą sukėlusių finansinių auditų. Tai ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo, ir „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ projektai, Nacionalinio stadiono statybos. Kaip atsitinka, kad auditoriai pasigenda dešimčių milijonų litų, o prokurorai neranda objektyvių piktnaudžiavimo priežasčių ir bylas nutraukia? - „Respublika“ pasiteiravo valstybės kontrolierės Giedrės ŠVEDIENĖS.
- Piktnaudžiavimo faktus gali nustatyti tik prokurorai. Nenoriu vertinti ikiteisminio proceso institucijų darbo, nes kiekvienas ikiteisminio tyrimo atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai. Jeigu nesutinkame su kolegų sprendimais, tam yra teisinės priemonės išreikšti savo nuomonę, ir jeigu manome, kad tai reikalinga, jas ir taikome.
- Ar gali būti neobjektyvus tyčinės nusikalstamos veiklos įrodymas - skirtingų dokumentų toms pačioms išlaidoms pagrįsti pateikimas? (Nacionalinio stadiono statyba).
- Nusikalstamos veiklos įrodymas yra ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencija. Kalbant apie Nacionalinio stadiono statybą ir jos ikiteisminius procesus po valstybinio audito išvadų, turiu pasakyti, kad ką tik gavome prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu mūsų teisininkai nagrinėja prokuroro pateiktus motyvus.
- Ar dažnai skundžiate prokurorų sprendimus?
- Dažnai to daryti neprireikia, retai kada ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ar apskritai nepradedamas. Bet pavyzdžių turime. Tai atvejai, susiję su Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, VĮ Registrų centro auditais.
- Už „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ interneto svetainę buvo sumokėta pusė milijono litų, tačiau jos nėra ir nebus. Ar tai nėra objektyvus sukčiavimo, pinigų vagystės įrodymas? Ar auditoriai skundė prokurorų sprendimą nutraukti tyrimą?
- Dėl jūsų minimos interneto svetainės ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis mūsų institucijos audito medžiaga. Mūsų žiniomis, šio ikiteisminio tyrimo terminas yra pratęstas (tyrimas vėl nutrauktas, - red. past.). Suprantu, kaip tokie projektai, kurių rezultatas, atrodo, visiems aišku, jog nevertas tokių išlaidų, piktina visuomenę. Tačiau teisinėje valstybėje vien nuomonės nepakanka, svarbu yra surinkti įrodymus, o tai turi padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigos.
- Jeigu vyksta sklandžiai, kaip reikėtų paaiškinti, kad auditoriai įtaria pinigų švaistymą, o prokurorai to švaistymo nepamatė nė viename iš gausybės rezonansinių auditų?
- Nenorėčiau sutikti, kad ten, kur auditoriai įžvelgia piktnaudžiavimą, prokurorai jo nemato. Štai 2012 metais teisėsaugos institucijoms buvo perduotos septynios valstybinio audito medžiagos, pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai, dar dėl vieno renkami papildomi duomenys. Apskritai teisėsaugos institucijoms 2012 metais perdavėme 14 valstybinių auditų dokumentus.
- Jūsų vadovaujami auditoriai tvirtina, kad po išsamios dokumentų revizijos Kultūros ministerijoje situacija pasikeitė, atsakingiau skirstomos lėšos. Kodėl taip atsitinka, kad tik iššvaistę pinigus valdininkai išmoksta atsakomybės? Kodėl valdininkų kvalifikacijos lygio nebuvo galima patikrinti prieš skiriant pusę milijardo litų VEKS programos projektams?
- Priminsiu, kad Kultūros ministerija jūsų minimų projektų neadministravo. Tai darė VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė“. Tiesa, Kultūros ministerija yra asignavimų valdytoja ir atsakinga už nepriekaištingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą, todėl turėjo kontroliuoti, kad VšĮ „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ pateiktų visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius tinkamą lėšų panaudojimą. Auditoriams negavus dokumentų iš asignavimų valdytojo, teko priimti sprendimą - dėl galimo piktnaudžiavimo ir lėšų iššvaistymo audito medžiagą perdavėme prokuratūrai. Tačiau kasmet atlikdami Kultūros ministerijoje finansinį (teisėtumo) auditą, pastebime pažangą ir šiandien šiai institucijai išties didesnių priekaištų neturime. Džiugu, kai yra mokomasi iš klaidų.
- Ko, jūsų nuomone, auditorių aptiktuose pažeidimuose, nuklydimuose daugiau - nemokšiškumo ar piktavališkumo?
- Manau, tiek kompetencijos stoka, tiek piktavališkumas kai kuriais atvejais yra tos priežastys, dėl kurių daromi pažeidimai. Žinių trūkumo problemą galime spręsti tiek keldami kompetenciją, tiek mokydamiesi iš klaidų, na, o su piktavališkumu nesitaikstome. Beje, ši aplinkybė tikrai nėra dominuojanti.
- Ar jums yra žinoma, kad po Valstybės kontrolės audito už netinkamą valstybės lėšų valdymą arba jų iššvaistymą būtų nuteistas bent vienas asmuo? Jeigu taip, už kokius pažeidimus, kokias sumas, kokiame mieste?
- Didžioji dalis neteisingai ar neteisėtai panaudotų valstybės lėšų yra sugrąžinama audito metu ar netrukus po to, kai pateikiamos audito išvados. Išskirtiniais atvejais - vykdant valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą, kuriame nurodoma, iki kada privalu ištaisyti pažeidimą (2012 m. buvo surašyta 17 sprendimų). Atvejai, kai Valstybės kontrolė arba audituojamas subjektas kreipiasi į teisėsaugos institucijas, yra retesni. Prisimenu 2011 m. teismo sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybė buvo įpareigota vykdyti Valstybės kontrolės sprendimą ir grąžinti į valstybės biudžetą 2 mln. litų. Iki šiol savivaldybė jau yra sugrąžinusi kiek daugiau nei pusę šios sumos.
- Ar jūsų neapima beviltiškumo jausmas matant, kaip stekenama valstybė?
- Tikrai apmaudu, kai matai tyčinius valstybės turto švaistymo atvejus. Tačiau noriu patikinti - tikrai ne visi Lietuvoje vagys! Yra daugybė sąžiningai, atsakingai ir pasiaukojamai dirbančių žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą