Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas.
Ministerija siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.
Panašias pataisas Vyriausybė Seimui jau buvo pateikusi pernai, bet parlamentas joms nepritarė, nors Lietuva yra gavusi oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.
Pasak Europos Komisijos, Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų.
Lietuvos EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į EP kitoje ES valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą