Nekilnojamojo turto mokestis
Nepatenkinti nekilnojamojo turto mokesčiu Klaipėdos senamiesčio verslininkai tvirtina, kad net lengvatų suteikimas ir šio mokesčio sumažinus perpus jų neišgelbėtų.
Remdamiesi savo pačių - Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos - užsakymu parengta miesto centrinės dalies nekilnojamojo turto rinkos pokyčių 2004-2006 m. ir šių pokyčių įtakos senamiesčio verslo aplinkai apžvalga, verslininkai teigia, kad jų netenkina pati turto vertės apskaičiavimo metodika.
Anot verslininkų, turto vertė turėtų būti apskaičiuota remiantis ne lyginamuoju metodu, kai vertinama vadovaujantis analogiško turto pirkimo-pardavimo sandorių kainų lyginimu, o naudojimo pajamų metodu. Šio metodo esmė - vertinant apskaičiuojama pinigų suma, parodanti turto ekonominį vertingumą.
Apžvalgoje teigiama, kad lyginamuoju metodu apskaičiuota nekilnojamojo turto vertė senamiestyje beveik visais atvejais būdavo didesnė už apskaičiuotąją pajamų metodu, o tai esą liudija, jog turto vertė čia yra užaukštinta.
Pastebima, jog pats nekilnojamasis turtas brangsta, be to, komercinio turto kainos susilygino su gyvenamųjų patalpų kainomis už vieną kvadratinį metrą, o nuoma pinga. Šiuo metu senamiestyje daugelį objektų esą galima išsinuomoti 8-15 proc. pigiau nei prieš metus.
Anot verslininkų, transporto eismo ribojimas senamiestyje, vietų automobiliams trūkumas ir prekybos centrų su dešimtimis tūkstančių kvadratinių metrų nuomojamo prekybos ploto atidarymas mažina senamiesčio patrauklumą.
Senamiesčio verslininkų netenkina tai, kad masiniam nekilnojamojo turto vertinimui buvo imami duomenys iš ankstesnio laikotarpio, neatsižvelgiant į praėjusių metų pabaigoje įvykusius pokyčius, kai mieste atsidarė net keli didžiuliai prekybos centrai, sukoncentravę didelius prekybininkų ir pirkėjų srautus vienoje vietoje.
Teigiama, jog šie pokyčiai neigiamai paveikė senamiestyje įsikūrusių patalpų patrauklumą, paklausą ir vertę, tačiau masiniu būdu įvertinus turtą senamiesčio komercinių patalpų vieno kvadratinio metro mokestinė vertė svyruoja nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. litų, o didžiųjų prekybos centrų šios vertės vidurkis siekia tik 1 tūkst. litų.
"Pajamos iš komercinės veiklos ne tik kad nedidėjo, bet atvirkščiai - sumažėjo, tačiau mūsų patalpų kainos skaičiuojamos remiantis parduodamų butų kainomis už vieną kvadratinį metrą, kurios, kaip žinoma, senamiestyje yra neišpasakytai didelės", - sakė verslininkai.
Pasak verslininko Romualdo Jokubausko, mokėti mokesčius verslininkai sutinka, tačiau turėtų būti atsižvelgta į jų pajamas.
"Pernai gavau 359 tūkst. litų pajamų be PVM. Turėčiau mokėti 80 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Kur matyta, kad mokestis nuo apyvartos sudarytų net 25 procentus?" - piktinosi verslininkas.
Net jei mokestis bus sumažintas perpus, anot R. Jokubausko, tai jo negelbės.
Verslininkės Eugenijos Odebrecht teigimu, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga sieks, kad nekilnojamojo turto mokestis senamiestyje nebūtų didesnis nei 0,3 proc. rinkos vertės, o Turgaus gatvės verslo objektai apskritai būtų atleisti nuo mokesčio, kol gatvė bus remontuojama.
Sąjungai priklausantys verslininkai tvirtina, kad visiems vienodai mokestį sumažinusi miesto valdžia juos skatins savo kavines, parduotuves paversti gyvenamosiomis patalpomis, vėliau jas parduoti ar nuomoti. Dėl to verslininkų pajamos esą nesumažėtų, bet miestas negautų nekilnojamojo turto mokesčio, o darbo netektų keli šimtai žmonių.
Verslininkai teigia jau kreipęsi į Klaipėdos miesto tarybą, kad būtų atsižvelgiama į senamiesčio specifiką, taip pat ketina pareikšti savo nuomonę ketvirtadienį vyksiančio Tarybos posėdžio metu, kai bus svarstomas sprendimo projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio mažinimo.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą