Viešasis logistikos centras pakibo ore

Klaipėdos viešajam logistikos centrui įkurti numatytoje teritorijoje atsiradus privatiems sklypams, pradėtos svarstyti kitos centro steigimo vietos alternatyvos. Dabar stengiasi jų neviešinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau buvo paskelbusi
konkursą dėl Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) galimybių studijos rengimo. Šiandien, ko gero, jau būtų galėjusi paskelbti ir jį laimėjusį rangovą, tačiau situacija pasikeitė. Dabar būtina papildyti technines galimybių studijos sąlygas ir iš naujo skelbti konkursą.

Paklaustas, kodėl būtina keisti sąlygas, Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas atsakė, jog todėl, kad nuo pernai metų balandžio 17 d. Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo rezervuota teritorija KVLC, t. y. praėjus beveik pusantrų metų, pasikeitė reali situacija. Toje teritorijoje atsirado privati nuosavybė - 19 sklypų, grąžintų perkeliant žemę iš kitų vietų.

Todėl iškilo būtinybė apsvarstyti alternatyvias KVLC steigimo vietas, kuriose centro įsteigimas valstybei galbūt kainuotų pigiau. Taigi galimybių studijoje turėtų atsispindėti ir alternatyvos.

Vakar Uosto direkcijoje įvyko pasitarimas dėl KVLC alternatyvių vietų parinkimo. Jame dalyvavo Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Aplinkos ministerijos Miškų apsaugos departamento atstovai ir verslininkai.

Pageidauta, kad žiniasklaidos atstovai jame nedalyvautų. A. Drungilas alternatyvių vietų, kur galėtų būti steigiamas KVLC, viešai neįvardino. Pasak jo, kadangi Klaipėdoje ir aplink ją dabar visos žemės yra privačios, galimybių studijos rengėjai turės atsakyti į klausimą, kur realiai įmanoma pastatyti KVLC taupant valstybės lėšas. "Niekur nėra žemės, kur nereikėtų jos išpirkti iš privatininkų. Bet kuriuo atveju ją išpirkti reikės, tik klausimas, kur tai bus galima padaryti pigiau", - sakė Uosto direkcijos atstovas.

Kodėl miškininkai prieš

Kitas vietas KVLC siūlo ir Klaipėdos rajono valdžia, nes dabartinė, anot jos, nėra tinkamiausia dėl kelių aspektų.

Verslininkai norėtų, kad logistikos centrui būtų skirta vieta kiek galima arčiau uosto, arčiau įrengtos infrastruktūros, geležinkelio ir kelių.

Tuo metu miškininkų požiūris į logistikos centro steigimą minėtoje vietoje buvo neigiamas nuo pat pradžių. Mat iš karto KVLC buvo rezervuota didelė teritorija, į kurią pateko valstybinis miškas. Tačiau ši teritorija, pasak A. Drungilo, buvo rezervuota ne tam, kad miške būtų steigiamas logistikos centras, bet todėl, kad miške neatsirastų privačios nuosavybės, todėl, kad toje teritorijoje dar buvo laisvos valstybinės žemės. Joje buvo galima įgyvendinti pirmą logistikos centro įkūrimo etapą. Anot jo, steigti logistikos centrą buvo numatyta toje žemės dalyje, kurioje buvo valstybinis miškas. Tada tokio ploto dar buvo apie 50 ha. Šiandien ten jau nebe valstybės žemė, ji yra grąžinta privatiems savininkams.

Reikės 3 metų

Logistikos centras, A. Drungilo manymu, realiai galėtų atsirasti per trejus metus, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek užtruks procedūriniai dalykai išperkant žemes ir t.t. Lėšų jam kurti planuojama gauti iš iš Europos Sąjungos fondų. Kiek jų reikės, pasak rinkodaros direktoriaus, turės atsakyti galimybių studija.

Paklaustas, kokio ploto reikia logistikos centrui, A. Drungilas sakė, jog būtina, kad jis turėtų plėtros perspektyvas, nes priešingu atveju neverta net pradėti kurti. Turėtų būti apie 200 ha plotas su galimybe plėstis, o dar geriau - 400 ha. Pradiniam etapui esą būtų užtekę ir 50 ha.

Dalia BIKAUSKAITĖ