Visuomenininkai imasi iniciatyvos dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo

Visuomenininkai tuo siekia pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

"Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą - piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje", - siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša.

Iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad diskusijos dėl asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba Lietuvoje apipintos mitais, kurie klaidina politikus ir visuomenę.

"Pamirštama, kad įrašai vien nevalstybine kalba akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Teigiama, kad egzistuoja teisė savo vardą rašyti ne valstybine kalba. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės to leisti neprivalo, priešingai, asmenvardžių rašymas turi būti reguliuojamas daugumos piliečių patogumui. Teigiama, kad rašyti pasuose nevalstybine kalba įpareigojo 1994 m. Lietuvos-Lenkijos sutartis. Tačiau joje sutarta rašyti originalią pavardę valstybine kalba pagal skambesį. Būtent tą mes ir siūlome daryti. Tačiau jei dalis Lietuvos piliečių jaučia poreikį matyti savo vardą ir pavardę parašytus jų gimtąja kalba, galima tą padaryti papildomų įrašų puslapyje", - į populiarius mitus dėmesį atkreipė Vytautas Rubavičius.

Anot politologo Vytauto Sinicos, šią iniciatyvą visuomenininkai mato kaip geranorišką ir telkiančią, o ne skaldančią visuomenę. Politinės partijos šiuo atveju turi progą pademonstruoti pagarbą arba abejingumą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui.

Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje - rašytojas V. Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, istorikai E. Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas Kazimieras Garšva, politologas V. Sinica, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius ir kiti.

Rugsėjo 2 d. numatytas VRK posėdis, kuriame turėtų būti priimtas sprendimas inciatyvinei grupei "Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą" išduoti parašų rinkimo lapus.