Nejau konservatoriams paranoja paveldima kartu su partijos pirmininko postu?!
Kitą dieną po Patriarcho nusišnekėjimo iš balkono Andrius Kubilius spaudos konferencijoje pareiškė: „V.Putinas Rytų ir Centrinėje Europoje pradėjo naują Šaltąjį karą ir, naudodamas gerai finansuojamus naujus „minkštos galios“ centrus, siekia pasėti mūsų visuomenių sluoksniuose abejones ir nepasitikėjimą mūsų pasirinkta vakarietiška orientacija. Tai daroma sistemingai nusitaikius, ypač į paprastą „liaudį“, skaitančią tik „Vakaro žinias“, kurios tampa euroskepticizmo Lietuvoje pagrindine tribūna“.
Nieko nebejaudina politikas, savo atstovaujamą „liaudį“ rašantis kabutėse. Nebestebina, kad kietakakčiams konservatoriams yra pavojingi žmonės, kurie drįsta abejoti. Tik šiek tiek neramu, kad A.Kubilius nori, jog mes aklai pasitikėtume jo pasirinkta „vakarietiška orientacija“. (Ypač po jų Garbės deputato paskutinio balsavimo Briuselyje.)
O jei ką suintrigavo „minkštosios galios“ terminas, siūlau susipažinti su oficialiu konservatorių dokumentu - MINKŠTOJI RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA. Jį parengė Rasos Juknevičienės vadovaujama darbo grupė, į kurią įėjo Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Dainius Kreivys, Mantas Adomėnas, Kęstutis Škiudas, Justas Šireika, Andrius Vyšniauskas, Indrė Pociūtė-Levickienė, Ugnė Naujokaitytė, Jaunius Petraitis, Petras Mendeika ir „kt. neoficialūs asmenys“.
Pacituosiu tik vieną pastraipą iš 30 puslapių, skirtą išimtinai „Respublikai“: „Didžiausią poveikį Lietuvos visuomenės nuostatoms daro lietuviakalbė žiniasklaida. Ji yra skirtinga, kaip ir skirtingos visuomenės grupės, kurios ją vartoja. Pavyzdžiui, kaimo parduotuvėse visišką monopolį turi „Respublikos“ leidinių grupė, kuri net neslepia savo antieuropietiškos, antivakarietiškos ir dažnai prorusiškos orientacijos. Žinant leidinių grupės savininko finansinę padėtį, galima nesunkiai atspėti, kad tokia orientacija nėra idealistinis altruizmas. Gaila, kad Lietuvos teisėtvarka kol kas visai nesigilina į korupcijos mastus ir pinigų srautus prieš Lietuvos nacionalinius interesus veikiančioje žiniasklaidoje. Potenciali korupcija lietuviškoje „ketvirtojoje valdžioje“, skirtingai nuo pirmųjų trijų valdžių, iki šiol nėra įstatymais nei skaidrinama, nei užkardoma. Tai sukuria palankiausią terpę Rusijos „minkštosioms galioms“ Lietuvoje skleistis ir efektyviai veikti. Lietuvoje randasi vis daugiau naujos, modernios, demokratiškos ir skaidrios žiniasklaidos, tačiau tradicinės žiniasklaidos, negebančios sau kelti aukštų skaidrumo ir objektyvumo standartų, neigiamas poveikis Lietuvos visuomenei, skleidžiant Rusijos „minkštąsias įtakas“, išlieka didelis“.
Oficialaus dokumento pabaigoje pateikiamas detalus priemonių planas, kurį drąsiai galima įvardyti: kaip finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis reikia sužlugdyti „Respublikos“ leidinių grupę“?
Jūsų dėmesiui tik keli įdomesni punktai: numatyti „Respublikai“ didesnius mokesčius, kaip yra taikoma erotinei, pornografinei ir smurtinei žiniasklaidai; ministerijų lėšas leidybai skirstyti centralizuotai, apeinant tokius leidinius kaip „Respublika“; dar labiau padidinti proeuropietiškos propagandos finansavimą; pasitelkti Skandinavijos šalis, siekiant sumažinti lietuviškos spaudos dominavimą rinkoje, o svarbiausia - VSD, kuris turi turėti prievolę vykdyti Rusijos „minkštųjų galių“ stebėseną saugumo požiūriu.
Apie lietuviškos „Respublikos“ grėsmę valdančiųjų planams konservatorė Rasa Juknevičienė per Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posėdžius dažnai užsimena. Bet pastaruoju metu tos grėsmės, matyt, taip išaugo, kad ilgiau kentėti nebeįmanoma. (Nors gali būti, kad prie valdžios lovio esančių godumas taip išaugo, kad irgi ilgiau kentėti nebeįmanoma.)
Bet kuriuo atveju R.Juknevičienės vadovaujama darbo grupė atvirai ragina Lietuvos jėgos struktūras imtis griežtų priemonių prieš „Respublikos“ leidinių grupę“. (Visa laimė, kad karo kirvio ji neiškasė, vadovaudama KAM.)
Jeigu jėgos būtų per silpnos, konservatoriai rekomenduoja į redakciją pasiųsti pulkus auditorių ir revizorių, kurie, nuodugniai patikrinę komercinius kontraktus, suteiktų galimybę nukirsti finansinius srautus, padedančius lietuviškiems laikraščiams išsilaikyti.
O jei ir tai nepadėtų, siūloma centralizuotai skirstyti ministerijų leidybos lėšas. Taip, kad nė cento neatitektų lietuviškiems leidiniams. O jeigu ir tos „priemonės“ nepadėtų uždusinti lietuviškų laikraščių, konservatoriai yra nusiteikę pasitelkti ES ir skandinavų paramą, kad lietuviški leidiniai nebedominuotų Lietuvos rinkoje. Kitaip tariant, konservatoriai nori atleisti skandinavų propagandos koncernus nuo mokesčių (kaip ir jų bankus), suorientuoti visas biudžetines lėšas į jų portalus (kaip į jų SEB ir SWED padalinius), apdėti savus patikrinimais (kaip „Snorą“ ir Ūkio banką), ir vikingai (kartu su burmgarneriais, frikliais bei kuperiais) švenčia pergalę prieš „nevykėlius ir korumpuotus“ lietuvius leidėjus. Lietuvos rinka užkariauta! Konservatoriai trina rankas. Prezidentė iš oligarchų sąrašo sunkiai atsidususi išbraukia dar kelias pavardes...
Baisu?
Greičiau juokinga, kai konservatoriai seka komunistų pėdomis.
Matėm mes visą krūvą revizorių (po to, kai demaskavome komunistų „Klaną“, slapstantį partinius pinigus): grožėjomės nusikalstama gauja iš VSD (po to, kai demaskavome „žydrojo Albino“ parankinius, verčiant išrinktą prezidentą R.Paksą); lankėsi redakcijoje ir STT pareigūnai... (O gal šiaip banditai, nes ir tie, ir tie dirba su kaukėmis.) Beje, komunistų premjeras Ilgasis Stabilizatorius tada pats asmeniškai kvietėsi „ant kilimėlio“ biudžetinių įstaigų vadovus ir grasino, kad jei „Respublikoje“ pasirodys dar bent viena reklama, užuojauta ar skelbimas - jie lėks iš darbo...
Vakarų fronte nieko naujo: konservatorių priemonių planas stipriai atsiduoda komunistiniais pelėsiais ir labiau panašus į bandymą post factum legalizuoti tai, kas seniai yra prieš „Respubliką“ vykdoma. (Negi kas nors abejoja, kad mūsų telefonai nėra „paklausomi“ - gal priminti kagėbisto V.Saveljevo, gavusio iš VSD gaujos vadeivos užduotį mus sukompromituoti, fiasko?)
Tik ko tie konservatoriai šitaip skuba atsikratyti savo bankų ir lito, savo žemių ir galvijų (nebūtinai partijoje), savo atominės elektrinės ir gamtinių išteklių, savo lietuviško verslo, spaudos, Konstitucijos, įstatymų viršenybės?.. Kartais net susidaro įspūdis, kad „paėmė“ ir dar „neatidirbo“.
Kita vertus, lyg viskas normaliai: matyt, jaučia, kad greit bus nuspirti nuo valdžios olimpo, todėl iš paskutiniųjų stengiasi atstatyti viską, kaip buvo: atseit, kaip radom - taip ir paliksim.
O gal ES paramos upelis jau senka?
O gal jau prokurorai ant kulnų lipa?..
O gal Tautos referendumai jau beldžiasi?..
Kol kas belieka tiksliai diagnozuoti, kurioje konkrečiai politiko galvoje slepiasi pavojingi Lietuvai „suminkštėję galios“ centrai.
O ką gali žinoti, gal vėliau pravers prokurorams. Sprendžiant, kurį pusgalvį sodinti, o kurį gydyti.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą