Vyriausybė kėsinasi atimti iš žvejų ir dalį ES pinigų

Žvejyba

Žvejai, išgirdę apie Vyriausybės ketinimus apmokestinti jų kompensacijas, gautas iš Europos Sąjungos pinigų už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, jau pradėjo organizuoti savo gynybą.

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis sako, jog tai, ar bus nustatytas koks nors apmokestinimas, ar ne, priklausys nuo Finansų ministerijos. Pasak jo, departamentas tik gali pateikti raštu prašymą to nedaryti.

Kai kurie žvejai mano, kad jiems pakenkė Žuvininkystės departamento biurokratai, nusiuntę raštą į Finansų ministeriją dėl kompensacijų apmokestinimo. Departamento direktorius sako, jog kreiptasi raštu į minėtą ministeriją ne prašant apmokestinti, o priešingai, norint viską išsiaiškinti laiku, kaip bus elgiamasi su kompensacijomis. Jo teigimu, kitą savaitę Seime šį klausimą svarstys Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Į jos posėdį bus kviečiami ir finansų ministerijos atstovai. A. Adomaitis mano, kad po komisijos posėdžio turėtų kas nors paaiškėti šiuo klausimu.

Pasak A. Adomaičio, toks Vyriausybės žingsnis apmokestinti kompensacijas iš principo būtų labai nelogiškas. 75 proc. kompensacijos pinigų skiriama iš Europos Sąjungos fondų, ir tik 25 proc. - iš Lietuvos biudžeto. Paimant 33 proc. kompensacijos sumos mokesčiams, būtų susigrąžinami ne tik valstybės pinigai, bet ir 8 proc. paimami iš ES.

"Kol kas mes negavome iš Finansų ministerijos jokio išaiškinimo, kaip visa tai turėtų būti daroma. Aš kalėjausi su jos atstovais. Jie sakė, jog negalintys to išaiškinti per pusę dienos. Matyt, turi konsultuotis su savo teisininkais. Negalėčiau teigti, kad kompensacijos tikrai bus apmokestintos. Yra toks noras tai padaryti, tačiau jis nėra pagrįstas galutiniais sprendimais. Kol kas šį klausimą bando išsiaiškinti visos suinteresuotos institucijos. Departamentas palaiko žvejus ir mano, kad apmokestinimas yra neteisingas žingsnis, tačiau kaip bus galų gale padaryta, tai nuo mūsų nepriklauso", - "Vakarų ekspresui" sakė Žuvininkystės departamento direktorius A. Adomaitis.

Atimtų daugiau nei duotų

Žvejai sako, kad ir taip jiems už laivą kompensuojama tik 20 proc. pirminės jo vertės, t. y. jie ir taip gaus labai nedideles sumas, palyginti su tuo, kad praranda verslą. Beje, naujas žvejybos laivas gali kainuoti apie 5 mln. Lt.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios 2 laivai atiduodami supjaustyti, pirmininkas Algirdas Aušra sako, jog Lietuvos Vyriausybė, duodama 25 proc., o atsiimdama per 30 proc., elgtųsi, švelniai tariant, labai neteisingai.

"Kai bus parengti visi popieriai, tada žiūrėsime, ką daryti. Kol kas viskas yra kalbų lygio. Europos Sąjunga pinigų skyrė už laivų supjaustymą, o ne tam, kad Lietuva papildytų savo biudžetą. Mes esame įsitikinę, kad Lietuvos įstatymai neleidžia to daryti. Tačiau gali būti inicijuojamas įstatymų pakeitimas ar dar kas nors. Valdžia vis ką nors sugalvoja. Taip išeitų, kad ji pasiima daugiau nei davė pati. Jeigu būtų apmokestinama tik Lietuvos duodama kompensacijos dalis, tie 25 proc., tada kitas reikalas, tada dar šiokios tokios logikos būtų. Tačiau jeigu nuo bendros sumos bus skaičiuojami tie procentai, tai absurdas", - sakė A. Aušra.

Pasak jo, kai bus aišku, ar bus apmokestinama kompensacija, tada žvejai ir skaičiuos, ar jiems apsimoka pjaustyti laivą, ar ne.

Ispanai juokėsi

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas A. Bargaila įsitikinęs, kad pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus kompensacijų apmokestinti negalima.

"Žvejas atiduoda laivą, kvotas - verslą, tai apie kokias pajamas čia galima kalbėti. Tai yra kompensacija", - tikina A. Bargaila. Tačiau, pasak jo, finansų ministras Algirdas Butkevičius mano, kad laivas yra parduodamas ir gaunamos pajamos.

"Europos Sąjungos duodami pinigai turi tikslinę paskirti - norima sunaikinti žvejybos laivus, kurių yra per daug. Tokiais žingsniais Lietuvos Vyriausybė gali sugadinti šią akciją. Kur tai matyta apmokestinti ES pinigus? Tarkime, kompensacija už laivą yra 1 mln. Lt. Kas liks žvejui sumokėjus 33 proc., t. y. 330 tūkst. Lt.? Juk jis, nusprendęs išeiti iš verslo, jau suplanavo tuos pinigus įdėti į naują verslą. Jeigu jis jų negaus, jam - tragedija", - sako asociacijos pirmininkas.

Pasak A. Bargailos, prieš dvejus metus, kai į Klaipėdą buvo atvykę ekspertai iš Ispanijos, jų buvo paklausta, ar gali būti apmokestinamos kompensacijos. "Jie pradėjo juoktis. Sakė, kad pasaulyje nėra buvę tokio precedento, kad būtų apmokestinama kompensacija",- pasakojo A. Bargaila.

A. Bargailos vadovaujama asociacija atiduoda į metalo laužą 13 laivų. Jos įmonės turi po 2-3 laivus. Kadangi įmonė turi teisę atiduoti tik vieną laivą, tai jos žvejai dar turės kuo žvejoti. Iš šio verslo pasitraukia 3 asociacijos žmonės.

Beje, pats A. Bargaila, atiduoda į metalo laužą vienintelį savo laivą - užvakar jau pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra ir ketina imtis kito verslo. Tačiau asociacijai jis vadovaus ir toliau, nes yra pernai vasarą išrinktas pirmininku 4 metams. Pagal asociacijos nuostatus pirmininkas turi būti žvejas, turintis laivą ir žvejojantis, arba žmogus, turintis ilgametę žvejo patirtį. A. Bargaila 20 metų dirbo traliniame laivyne, tad ir toliau gins žvejų interesus.

Beje, sausio 13 d. jis jau kreipėsi raštu į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją prašydamas imtis priemonių, kad žvejų kompensacijos už supjaustytus laivus nebūtų apmokestinamos. Pasak jo, pažadėta šį klausimą svarstyti sausio 19 d. Be to, komisijos nariai turėtų atvykti ir į Klaipėdą, susitikti su žvejais. "Mes bandysime įrodyti, kai tai amoralu, kad jie sugriaus mūsų planus, jeigu atims iš mūsų tuos pinigus", - sakė A. Bargaila.

Pasak jo, žvejai bijo pasirašyti tas sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl kompensacijų už laivų supjaustymą. Tokie Vyriausybės ketinimai jiems didžiulis moralinis smūgis. Dvejoja ir tie, kurie pasirašė sutartis, nes jose yra numatytos sąlygos, kaip galima sutartį nutraukti.

Dalia BIKAUSKAITĖ