Vyriausybė raginama netesėti pažadų

Vyriausybė raginama netesėti pažadų

Kultūros ministerija siūlo nuo liepos vėl šiek tiek padidinti algas kultūros darbuotojams ir taip įvykdyti Vyriausybės pažadus jiems algas laipsniškai didinti trejus metus iš eilės, tačiau dalis ministerijų siūlo tam nepritarti. Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidento Romo Matulio nuomone, raginimas tam nepritarti yra pasityčiojimas tiek iš žmonių, tiek ir iš Vyriausybės pažadų.

Kultūros ministerija siūlo nuo 2016 m. liepos 1 d. padidinti kultūros ir meno darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų maksimalią ribą 2 bazinės mėnesinės algos dydžiais. Įstaigų vadovų koeficientai didėtų nuo 24,3 iki 26,3 (nuo 862,65 iki 933,65 euro), vadovų pavaduotojų - nuo 22 iki 24 (nuo 781 iki 852 eurų), padalinių vadovų - nuo 19,2 iki 21,2 (nuo 681,6 iki 752,6 euro), specialistų su aukštuoju išsilavinimu - nuo 18,8 iki 20,8 (nuo 667,4 iki 738,4 euro), specialistų, įgijusių neuniversitetinį išsilavinimą, - nuo 15,4 iki 17,4 (nuo 546,7 iki 617,7 euro), aukštesnįjį - nuo 12 iki 14 (nuo 426 iki 497 eurų). Visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis priminė, kad kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai didinami nuo 2014 m. Tais metais visiems specialistams algos padidėjo vidutiniškai 71 euru, 2015 m. algos didėjo po maždaug 46 eurus, šiemet, jei Kultūros ministerijos siūlymui būtų pritarta - po maždaug 71 eurą, o tam reikėtų 7,2 mln. eurų.

„Kultūros darbuotojai su Vyriausybe susitarė, kad algos bus didinamos trejus metus kasmet. Todėl kai kurių ministerijų siūlymas algų nedidinti yra pasityčiojimas“, - konstatavo R.Matulis.

Pasak jo, priešingai nei vaikų darželio pedagogams bei kai kuriems mokytojams, kuriems po tariamo algų padidinimo dėl „žirklių“ taikymo jos netgi sumažėjo, kultūros darbuotojai padidinimą pajuto.

„Tačiau vis tiek vidutinė kultūros darbuotojų alga yra tik kiek didesnė nei 400 eurų, todėl yra vos didesnė už minimalią. Bet, kaip kažkokiu būdu sugeba išgyventi pensininkai ar uždirbantys minimalią algą, sugeba išgyventi ir kultūros darbuotojai. Aišku, pinigų kokiam nors bilietui į teatrą ar kitą kultūrinį renginį neužtenka. Kai kurie bando dar ir kažko papildomai ieškotis, papildomai vakarais uždarbiauti“, - sakė R.Matulis.

Kai kurios ministerijos atkreipia dėmesį, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įpareigota parengti ir Vyriausybei pateikti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, kuris numatytų algų didinimą visiems biudžetininkams. Todėl esą koeficientų didinimas tik kultūros darbuotojams „sukeltų dar didesnį disbalansą tarp ir taip skirtingų įvairių sričių darbuotojų koeficientų ir būtų neteisingas kitų sektorių darbuotojų atžvilgiu, kuriems jie liktų nepakitę“.

„Tačiau imkime kaip pavyzdį šeimą, auginančią penkis vaikus ir neturinčią pakankamai pinigų. Ji pirmiausia batus nuperka vienam vaikui, o vėliau, kai susitaupo dar, - antram, trečiam ir taip toliau. Juk nelogiška nepirkti batų bent jau vienam vaikui, jei pinigų neužtenka visiems penkiems vaikams. Taip ir čia. Jei pinigų neužtenka visiems sektoriams, gal pirmiau sutvarkykime nors vieną, kuris ir taip gauna mažiausiai. Juo labiau kad kultūros sektorius yra pats mažiausias. Nemanau, kad 7,2 mln. eurų valstybės biudžetui būtų nepakeliama našta. O įsipareigojimus Vyriausybė turi vykdyti“, - įsitikinęs R.Matulis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder