Lietuvos ekonomikos nuosmukio priežastys šalies ūkyje brendo nuo 2006 m., o opozicijos siūlymai praėjusių metų valstybės biudžeto išlaidas ne mažinti, bet didinti būtų sukėlę pavojų lito stabilumui ir privertę kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, teigiama praėjusių
metų Vyriausybės veiklos ataskaitoje.
Vyriausybė savo ataskaitoje, kuri ketvirtadienį pristatyta Seime, taip pat giriasi, kad Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos įvertino Lietuvos Ministrų Kabineto veiksmus, kovojant su krizės sukeltais padariniais.
"Valstybės ūkio ir finansų politika nebuvo keičiama, nors tiek nepriklausomi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, tiek Finansų ministerijos specialistai nedviprasmiškai perspėjo, kokia gili krizė ištiks, jeigu šalies ūkio ir finansų politika nebus radikaliai pertvarkyta.
Tuometinė politinė valdžia ir keturioliktoji Vyriausybė į perspėjimus nesugebėjo tinkamai reaguoti, pasirengti ekonomikos ir finansų nuosmukiui, todėl 2009 metais mus užgriuvusios problemos buvo keleriopai skaudesnės ir sudėtingesnės", - priekaištais ankstesnei valdžiai pradedama Vyriausybės ataskaita.
Vyriausybės teigimu, tai, kad šalis pakliuvo į tokią situaciją, iš esmės lėmė dvi priežastys. Prasidėjus pasaulinei bankų krizei, kreditiniai ištekliai mūsų ekonomikai tapo nebeprieinami. Jie labai staigiai smuko ir kitose centrinėse Europos valstybėse, taip pat ir visame pasaulyje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos dėl didelės lengvų kreditų pasiūlos, tiksliau - tokių kreditų pertekliaus, 2004-2008 metais patyrė gana didelį perkaitimą, todėl ir nuosmukis buvo kur kas didesnis nei kitose, senosiose, ES valstybėse.
Antra esminė priežastis - mūsų ekonomika yra labai atvira, kaip ir kitų Baltijos valstybių, net 60 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau - BVP) pagaminama eksportui. Užsidarius pagrindinėms Lietuvos rinkoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose, mūsų eksporto kreivė labai sparčiai smuko žemyn.
"Ankstesnė Vyriausybė 2009 metų biudžeto išlaidas populistiškai siūlė ne mažinti, bet net gerokai padidinti. Jeigu nebūtume ėmęsi esminių priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, didėjančios biudžeto pajamų ir išlaidų žirklės galėjo sukelti rimtą grėsmę lito stabilumui ir nuvesti šalį graikiškos saviapgaulės keliu ar sugrąžinti į išorinės Tarptautinio valiutos fondo priežiūros laikus", - skelbiama Vyriausybės ataskaitoje.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šalies biudžeto deficitas 2009 metais, jeigu Vyriausybė nebūtų įgyvendinusi radikalių deficito mažinimo priemonių, galėjo pasiekti beveik 18 procentų BVP.
Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi, kad tik jos veiksmai padėjo Lietuvai išvengti tokio scenarijaus.
"Mūsų partneriai ES bei tarptautinės finansų rinkos teigiamai įvertino mūsų šalies įgyvendinamas priemones. Pozityvūs pasaulio finansų ekspertų vertinimai rodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdė teisingą politiką - biudžeto deficito mažinimo priemonės buvo būtinos ir davė gerų rezultatų.
Europos Komisija savo Europos ekonominių prognozių ataskaitoje 2009 metų lapkritį pabrėžė, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos naujosios Vyriausybės veiksmai, siekiant užtikrinti viešųjų finansų stabilumą, buvo tinkamas atsakas į staigų šalies ekonomikos kritimą. Tarptautinio valiutos fondo misijos baigiamojoje 2009 metų spalio mėnesio ataskaitoje taip pat akcentuojama biudžeto konsolidavimo veiksmų ir papildomų išlaidų mažinimo priemonių, kurių Vyriausybė ėmėsi rengdama 2010 metų biudžetą, svarba ir tinkamumas", - teigiama Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitoje.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą