Žabos bylinėjimąsi dėl milijonų

Dabar viešųjų pirkimų konkursai pralaimėjusių dalyvių dažniausiai yra apskundžiami teismams, o bylos nagrinėjamos ilgai, darbai nevyksta ir net iškyla grėsmė prarasti Europos Sąjungos skiriamą paramą. Tokia situacija pastaruoju metu ypač išryškėjo uostamiestyje, kuriame užsimota įgyvendinti įvairius didelius projektus.

Konkretūs pavyzdžiai

Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas viešai pareiškė, kad teismai pažeidinėja Viešųjų pirkimų įstatymo normatyvą, nurodančią, kad galutinį sprendimą bylose dėl viešųjų pirkimų konkursų teismas privalo priimti per 45 dienas, tačiau terminai - daug ilgesni.

Analogiškų priekaištų turi ir AB "Klaipėdos vanduo" vadovybė, kuri pareiškė, kad dėl teisminių procesų kyla grėsmė netekti europinio finansavimo pirmosios uostamiesčio vandenvietės rekonstrukcijai.

Panašios peripetijos vyko ir renkant koncesininką universaliai Klaipėdos sporto ir pramogų arenai - apskundus konkurso rezultatus procesas užsitęsė 1,5 metų.

"Tiek laiko buvo vilkinama, o savivaldybė vis viena laimėjo teismus, kurie nustatė, kad konkurso laimėtojas parinktas teisėtai. Dabar yra tokia sistema, kad po konkurso, pasitelkus patyrusius advokatus, galima pralaimėjusiesiems rezultatus skųsti, o po to bylinėtis ir bylinėtis. Dėl tų bylinėjimųsi koncesininkai tik dabar, įpusėjus arenos statyboms, gali kelti savo reikalavimus. Būtina peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymą", - sako uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Kone analogiška situacija - ir dėl Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcijos.

"Po statybos darbų konkurso jį laimėjusi bendrovė rezultatus apskundė teismui, nes ekspertai nustatė, kad neįmanoma darbų atlikti už tokią mažą kainą. Vyko teismai, praradome 1,5 metų, daug nervų. Gerai, kad nors pinigų nepraradome, po bylinėjimosi laimėtojų nebėra, teks konkursą iš naujo skelbti kitais metais. Dabar tvarka tokia, kad bet kas, norėdamas sutrikdyti procesą, gali skųsti konkurso rezultatus, o darbai nevyksta", - sakė muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Situaciją keis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vadovas Artūras Žičkus teigė, kad dabartinė tvarka tikrai trukdo vykdyti projektus.

"Būtų logiška, jei po konkurso jį pralaimėjusieji apskųstų rezultatus, tačiau pats procesas nebūtų stabdomas, o bylinėjamasi dėl galimai patirtų nuostolių kompensavimo. Atkreipkime dėmesį ir į tai, kad skundai per įvairius politinius rinkimus dėl rezultatų išnagrinėjami kone per parą, bet dėl viešųjų pirkimų procesas užsitęsia labai ilgai", - sakė juristas.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad nuo kovo įsigaliojo teisės aktai, leidžiantys teismui nagrinėti bylą dėl viešojo konkurso, jei ji yra nesudėtinga, rašytinio proceso būdu - be liudytojų, ekspertų kvietimo ir kitų procedūrų.

"Nors Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 6 dalis įtvirtina 45 dienų viešųjų pirkimų bylos išnagrinėjimo terminą, skaičiuojamą nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tokia nuostata nesuderinta su Civilinio proceso kodekso norma. O ji šiuo atveju turi aukštesnę juridinę galią. Kitaip tariant, terminas yra ilgesnis. Jei mes nesivadovautume minėtu kodeksu, tuomet bylos nagrinėjimas gali dvigubai pailgėti", - aiškino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė ir pridūrė, kad vidutiniškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėjama apie 145 dienas.

Visgi pokalbininkė teigė, kad ledai dėl spartesnio darbo turėtų pajudėti.

"Seimui pateiktos Civilinio proceso kodekso pataisos dėl viešųjų pirkimų. Jose numatytas ilgesnis bylos išnagrinėjimo terminas - iki 60 dienų. Bet mums labai priimtina, kad yra dar viena nuostata - bylos nagrinėjamas rašytiniu būdu. O žodiniu, kai rengiami posėdžiai ir pati procedūra ilgesnė, nagrinėjimas vyktų tik išimtiniais atvejais. Nebėra nuostatos apie nesudėtingas bylas, nes viešųjų pirkimų bylos visos yra sudėtingos, tad rašytinio proceso būdu nepavykdavo jų nagrinėti", - aiškino teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė.

Dar vienas niuansas - ketinama įtvirtinti nuostatą, kad šalys galėtų spręsti ginčą ne teismine tvarka.

"Čia norima didesnį dėmesį sutelkti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri aktyviau veiktų sprendžiant ginčus be bylinėjimosi. Toje tarnyboje dabar dirba per mažai žmonių, o mums viešųjų pirkimų specialistų išvados yra aukso vertės", - atkreipė dėmesį R. Zubernienė.

"Didžiuliai krūviai"

Arvydas DAUGĖLA, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas
Mes jau esame atkreipę dėmesį į tai, kad nagrinėjant viešųjų pirkimų konkursų apskundimus būtų galima spartinti procesą. Dabar veikiame taip, kaip numatyta teisės aktuose. Žinoma, mums būtų daug geriau, jei galima būtų nagrinėti bylas rašytinio proceso būdu. Dabar, per sunkmetį, ir taip teisėjų krūviai yra labai dideli, nes padaugėjo įmonių bankrotų bylų. Tokie atvejai, kai byla išnagrinėjama per 45 dienas, būtų idealūs, tačiau vidurkis - apie 140 dienų. Civilinio proceso kodekse numatytos sudėtingos procedūros ir, ne paslaptis, kad šalys naudojasi ar net piktnaudžiauja teisiniais reglamentavimais.

"Problemą žinome"

Remigijus ŠIMAŠIUS, teisingumo ministras
Išties, dėl viešųjų pirkimų procedūrų problemų yra, net sunku apibendrintai pasakyti, kaip jas spręsti. Supraskime, kad ir teismų krūviai sunkmečiu yra dvigubai didesni. Čia reikia sisteminių sprendimų, susijusių ir su Civilinio proceso kodekso pakeitimais, paprastomis bylomis. Kalbama apie jų nagrinėjimo elektronizavimo, automatizavimo būdus. Tai sumažintų teisėjų, kurie dirba su sudėtingomis bylomis, krūvius.

Kalbant apie viešuosius pirkimus yra galima teisėjų specializacija atskiruose teismuose šioje srityje. Bet, mano manymu, pasikartosiu, reikia žvelgti plačiau ir surasti būdų, kaip mažinti bendrą teisėjų krūvį, o ne į atskiras bylas žvelgti. Šiaip dėl viešųjų pirkimų konkursų neproduktyviai bylinėjimąsi dažnai, tiesiog tai daro tam tikros įmonės. Dar vienas niuansas - Civilinio proceso kodeksas numato skirti baudas ieškovams, kurie skundžia nepagrįstai. Bet kažkodėl tokia galimybe nesinaudojama arba baudos neskiriamos. Ar nėra prašoma taikyti baudas, ar teismai nusprendžia, kad jų taikyti nereikia... Pačios paslaugą perkančios organizacijos turėtų būti aktyvesnės.