Dar vienos kadencijos siekiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas, bendradarbiaudamas su Vyriausybe, žada atgaivinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.
A. Zuokas teigia neatsisakąs ankstesnės idėjos, kad daug metų nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti Nacionaliniu kongresų centru ir atgimusiu visuomenės traukos objektu.
"Mes turėjome iniciatyvą Sporto rūmus perpirkti iš bankrutuojančios įmonės ir kartu su Vyriausybe įkurti Kongresų centrą, pritraukiant "Litexpo" kaip valdytoją. Šiandien mes turime sutarimą, kad šį išpirkimą atliks pati Vyriausybė kartu su Turto banku, ir "Litexpo" bus valdytojas, o mes tiktai atliekame projektavimo, teritorijos tvarkymo darbus", - pirmadienį žurnalistams sakė A. Zuokas.
Mero teigimu, pastato išorė nesikeis, keisis tik jo vidus, atgiję rūmai bus patrauklūs investicijoms.
"Tai tokiu būdu atgims Sporto rūmai išlaikant jų architektūrą, tiktai keisis vidus. Be abejo, tai bus postūmis visai tai teritorijai, kuri yra 15 hektarų, investicijų pritraukimui. Taigi bendras projektas ir su Vyriausybe, ir su savivaldybe", - neabejojo A. Zuokas.
ELTA primena, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmus siekta atnaujinti dar iki 2013-ųjų, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai. Tuomet Vilniaus koncertų ir sporto rūmų renovacija rūpinosi viešoji įstaiga "Nacionalinis mokslo ir kongresų centras", kurios dalininkais tapo Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Rūmų prieigose, teritorijoje tarp Šeimyniškių ir Olimpiečių gatvių, planuota įrengti apie 4 tūkst. automobilių stovėjimo vietų.
2008 m. skaičiavimais, rūmų renovacija kainuotų apie 105 mln. litų, dalį lėšų tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, pastatyti 1971 metais, patenka į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritoriją. Apie tris dešimtmečius rūmai buvo vienintelė didžiausia sostinėje uždara sporto ir pramoginių koncertų vieta, čia vyko koncertai, visuomeniniai renginiai, sporto varžybos.
1988-ųjų spalį Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės gynėjais, Sausio 13-ąją žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.
Nemažai metų rūmai stovi nenaudojami, buvo planų juos griauti ir statyti naują daugiafunkcį centrą. Siekiant išsaugoti unikalios architektūros ir inžinerinių sprendimų pastatą, 2006 m. rūmai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą