Žaliųjų atstovas: apčiuopiamam skalūnų dujų kiekiui išgauti reiktų susprogdinti pusę Žemaitijos

Skalūnų dujos įvardijamos kaip galima alternatyva gamtinėms dujoms iš šiuo metu dominuojančio tiekėjo, siekiant diversifikuoti Lietuvos energijos resursus, bei reali galimybė panaikinti priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo ir mažinti dujų kainas, tačiau nutylima apie šio iškastinio kuro keliamas grėsmes - vandens užterštumą, neatitaisomą pavojų žmonių sveikatai, teigė diskusijos "Kas svarbiau - Lietuva ar skalūnų dujos?" dalyviai.

Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, skalūnų dujos lietuviams dar yra naujiena, tačiau Vakaruose - jau nebe. Daugiausiai praktikos išgaunant skalūnų dujas turi amerikiečiai ir kanadiečiai, ir šiuo metu skalūnų dujos laikoma kaip panacėja nuo visų ligų, tačiau šių dujų išgavimas kelia grėsmę gamtai ir žmonėms.

"Skalūnų dujų išgavimo grėsmės yra pagrindinės dvi, kad būtų aiškiau - tai pats jų išgavimo būdas kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai. Tai, kad jos yra giliai, uolienose, reikia gręžti apie 2-3 kilometrus gręžinius ir į tuos gręžinius pumpuoti vidutiniškai apie 250 geležinkelių cisternų vandens, sumaišyto su chemikalais, (...) būna milžiniškas spaudimas, kad chemizuotas vanduo sutraiškytų giliai esančias uolienas ir iš tų uolienų išsiskirtų skalūnų dujos. Neišvengiamai apie pusę to chemizuoto vandens grįžta į paviršių, kur pripažįsta visi oponentai - gręžėjai ir išgavėjai - kad jo nėra kur dėti", - naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje diskusijoje aiškino R. Braziulis.

Anot jo, Lietuvoje norint išgauti apčiuopiamą skalūnų dujų kiekį, reiktų susprogdinti pusę Žemaitijos. Prie kiekvieno gręžinio telkšotų vandens telkiniai su chemizuotu vandeniu, būtų susiduriama su tokio vandens utilizavimo problema.

Kita didele grėsme Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas įvardino tai, kad Amerikoje skalūnų dujų išgavimo procesas, realiai prasidėjęs tik prieš gerą dešimtmetį, taigi pasekmės aiškėja tik dabar. Kaip pavyzdį, jis pateikė Pitsburgo miestą Virdžinijoje, kur žmonėms patariama negerti vandens, kuris yra užterštas chemikalais.

"Ryškūs skalūnų dujų oponentai pasako, kad užteršimas yra neišvengiamas, tik neaišku, kokiu mastu, kokiose vietose ir kiek tai bus padaryta", - dėstė pašnekovas ir priminė, kad Prancūzija, Bulgarija ir Rumunija dėl grėsmės vandenims, taršai ir aplinkai vyriausybės lygiu uždraudė net atlikti eksperimentus su skalūnų dujų paieška.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pritarė žaliųjų atstovo teiginiams, tačiau sakė, kad kai kurie iš jų yra šiek tiek hiperbolizuoti ar nevisai teisingai interpretuojami.

Anot jo, skalūnų dujų tema Europoje atsirado tik paskutiniais metais, tai - mažai žinomas dalykas. Lietuvoje, geologų duomenimis, skalūnų dujų yra tik kai kuriose Žemaitijos dalyse. J. Mockevičiaus teigimu, Lietuvoje skalūnų dujos bus išgaunamos ne sprogdinimo būdu, o trupinimu, spaudimu, į gelmes bus suleistas Europos Sąjungoje žinomas, o ne kaip priešingai teigia žalieji, cheminis mišinys.

"Tarp kitko, netgi yra juokaujama, kad tas chemikalų dėjimas yra šioks toks populizmas, siekiant iš to uždirbti. Praktiškai, tokiu slėgiu, netgi nepridėjus tų chemikalų, uolieną galima suplėšyti", - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Specialisto vertinimu, jeigu Lietuvoje būtų norima turėti komercinę skalūnų dujų gavybą ir pelną, tam reiktų išgręžti labai daug gręžinių, reikalingas didelis plotas. Problemų keltų ir panaudoto skysčio utilizavimas.

"Techniškai, technologiškai visa tai galima padaryti tvarkingai, (...) o šiaip tai galima sakyti, kad bet kuri žmogaus veikla gamtoje veikia tą gamtą, kelia problemas. Taigi čia yra, aišku, grėsmių, baimių, bet tai dar iš tikro nėra jokia panacėja Lietuvoje, bandoma tuo padaryti. Bet kuris atidžiai sekęs, sakykime, kad ir Lenkijos istoriją, matė didžiulius skaičius, buvo sakoma, kad "perspjausime "Gazpromą" ir vos neeksportuosime iš Lenkijos į visą Europą ir Rusiją. Dabar jau oficialiai Lenkijos vyriausybė pripažino, kad tie skaičiai, kurie buvo pateikti, yra 10 kartų mažesni", - apie kaimynų lenkų patirtį su skalūnų dujomis kalbėjo J. Mockevičius. Anot jo, nė viena šalis Europoje nėra įvertinusi ir užbaigusi skalūnų dujų potencialo vertinimo.

Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių naudojimo kontrolės poskyrio viršininkas Giedrius Giparas taip pat sutiko, kad skalūnų dujų gavybos technologija yra jauna, yra daug iššūkių aplinkos apsaugos sektoriuje ir pačioje technologijoje, esą visoje ES šia kryptimi judama labai atsargiai, Europos Komisija yra įsteigusi specialią darbo grupę, kurioje dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Daugelis šalių nesako, kad neplėtos skalūnų dujų gavybos, bet į tai žiūri atsargiai, teigė G. Giparas.

"Tie skaičiai, įvertinti JAV Energetikos administracijos, vis dėlto tikrai yra nepatikimi, kol nepradeda tiesioginius tyrimus atlikti, todėl ir tas Lietuvos potencialas gali būti žymiai mažesnis, tačiau mes žiūrime iš tos pusės, kad taip, tai yra alternatyvus energijos šaltinis", - sakė Geologijos tarnybos atstovas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius skalūnų dujų gavybos šalyje klausimą siūlė spręsti referendumu.

Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra 480 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti 120 mlrd. kubinių metrų dujų.

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik pernai gegužės pradžioje energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.

Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.

Galimi skalūnų dujų klodai glūdi Pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs. Lietuva dujų gavybos patirties galėtų semtis iš lenkų.