Zemfira: "Pramogų verslą krečia karštinė"

Iš arčiau

Zemfira Ramazanova tylėjo daugiau nei metus. Pasak jos, tai buvęs planuotas poilsis.

"Aš sau sudariau tokį grafiką: kūrybinis darbas, įrašai, jų apdorojimas studijoje, pasirengimas turui, turas ir poilsis... Žinoma, kartais šis ciklas sutrinka, bet aš jau galvoju apie tai, kad jį apskritai reiktų nutraukti, baigti šį ydingą ratą..."

Ką turite galvoje sakydama "nutraukti ydingą ratą"?

Veikti ką kita.

Liautis kūrus muziką?

Ne, kodėl... Jeigu muzika pati ateina, tai man atrodo, būtų nusikaltimas jos neužrašyti. Aš turiu galvoje, kad noriu mokytis ir ketinu tai daryti.

Jūs gi turite muzikinį išsilavinimą?

Tas išsilavinimas, apie kurį aš galvoju ir domiuosi, neturi jokio ryšio su muzika. Tiesą sakant, tokios mintys man nedavė ramybės pastaruosius trejus metus. Tačiau šiemet, manau, reikia pagaliau apsispręsti ir veikti.

Nes liūdna?

Būtent dėl to cikliško gyvenimo būdo, apie kurį aš kalbėjau. Taip pat man nepakanka protingų pašnekesių, galbūt - paskaitų forma. Aš esu apribota tam tikro žmonių rato. Ne todėl, kad nemėgstu susipažinti ar susipažįstu ne su tais. Jūs gi suprantate, kad institutuose tikriausiai yra nekvailų dėdžių, kurių įdomu paklausyti. Ir šiaip noriu mokytis, kadangi institutinės patirties dar neturiu. Šiuo atveju amžius nėra svarbu.

Kas įvyko per šį laiką?

Po turo aš daugiausiai tinginiavau - apie metus. Todėl kad nieko neveikimas, kaip ir kiti veiklos būdai, labai įtraukia. Kas įvyko? Spontaniški projektai - su grupe "Bravo", Šnūru, kaip dainininkė dalyvavau Renatos Litvinovos filme "Dievaitė". Skaičiau, galvojau, tinginiavau. Aš apskritai nemėgstu savęs apsunkinti. Viename interviu man pasakė tokią frazę: "Jūs nuo pat vaikystės dirbate, dirbate, ir štai pagaliau jūsų vargai atnešė vaisių". Mane kažkodėl ši frazė užgavo, aš netgi susimąsčiau - nejaugi iš tikrųjų taip visą laiką vargstu, kaip man pasakė? Aš stengiuosi nepersidirbti, nebūti stachanovietė, man ši pozicija nėra artima.

Jus visada priima su džiaugsmu.

Na, nežinau. Man atrodo, kad pastaruoju metu situacija pasikeitė, ir dabar muzikanto, artisto, netgi kino aktoriaus profesija nebe tokia prestižinė kaip anksčiau. Turbūt dėl tos gausybės šlamšto, kurio atsirado šiose sferose. O galbūt taip atrodo dėl mano amžiaus. Anksčiau maniau, kad čia mažiau atsitiktinių žmonių. Dabar kartais stebiu per televizorių kokį nors artistą ir dešimt minučių bandau surasti motyvaciją, bent vieną. Kodėl čia atsidūrė jis, o ne kas nors kitas? Nieko nebėra! Tačiau iš tikrųjų šis šlamštas turi egzistuoti, kad būtų matyti, kas yra geriau.

Pigios produkcijos atsirado daugiau. Dabar visą pramogų verslą krečia karštinė. Įrašų kompanijos patiria didžiulių nuostolių. Todėl, kad visa tai tapo lengvai prieinama. Užtenka turėti vieną kompiuterį, po šimto gramų degtinės panorėti sukurti dainą - ir hitas tavo kišenėje. O rytoj - į šiukšlių dėžę. Žinoma, kiekvienam bent ką nors suvokiančiam prodiuseriui naudingiau ilgalaikis kontraktas. Tai yra atlikėjas, kuriuo galima pasikliauti, kuris jam gali garantuoti albumą kartą per dvejus metus, toks talentas, kuriuo jis gali neabejoti bent jau dešimt metų.

Dabar prioritetai keičiasi. Matyti, jog žmonės pasėdėjo, pagalvojo ir nusprendė pasidaryti pinigo. "Žvaigždžių fabrikas" per labai trumpą laiką atnešė padorią sumą.

Jums labai nepatinka "Fabrikas"?

Ne, ne! Aš tik analizuoju. Tai labai geras biznis. Pats šio šou principas su kūryba neturi nieko bendra. Tai kaip vaikų ir jaunuolių sporto mokykla. Aš atkreipiau dėmesį, jog ten vokalo dėstytojas... na, negaliu pasakyti, kad kalba kvailystes, bet nieko naudinga nepasako. Aš tiesiog žinau, kad per du tris mėnesius (kiek jie ten vargšeliai sėdi?) kvaila tikėtis ką nors padaryti.

"Euroviziją" žiūrite?

Įsivaizduokite, žiūriu nuo tada, kai važiavo "Mumij Troll". Man buvo įdomu. Po to neprisimenu, kas ten dalyvavo. Praėjusiais metais išvis kažkokia gėda. Ir tai pelnė ketvirtąją vietą. Košmaras!

Gal nusprendėte kurti elektroninę muziką iš dalies todėl, kad nesuradote žmonių, kurie galėtų su jumis dirbti?

Galbūt. Žinoma, aš... taip, prisipažįstu, kad vis sunkiau rasti muzikantų, kurie man įtiktų. Be to, svarbus ir žmogiškasis faktorius. Aš labai sunkus žmogus, ir mano reikalavimai kitiems - itin aukšti. Bet taip pat aš noriu groti elektroninę muziką. Nežinau, kodėl aš prie jos prikibau, gali būti, po metų dvejų man ji irgi nusibos.

Išvardykite savo mėgstamiausius elektroninės muzikos atlikėjus.

Ką jūs! Aš tik pradedu pažinti šią muziką ir beveik nieko apie tai neišmanau, todėl bandau judėti intuityviai. Tai ir yra visa intriga.

Kaip manote, kuo labiausiai skiriasi elektroninė muzika nuo roko?

Kardinaliai skiriasi jų kūrimas. Elektroninėje muzikoje daugiau asmeniškumo, individualybės. Štai parašiau dainą, įsivaizduoju ją vienaip, o štai Igoris (Vdovinas. - Aut. past.) ją įsivaizduoja visai kitaip, ir mes dalijamės savo mintimis. Nėra jokių ribų, suprantate? Na, o kai darai roką, išeina muzika, atliekama aiškaus instrumentų rinkinio. Kol dar buvo grupė, aš visada siekiau, kad mes kurtume kolektyviai. Suprantama, tai ne visada pavykdavo. Man atrodo, kad roko grupė - tai kolektyvinė kūryba.

Bet juk jūsų pirmoji daina iš naujojo albumo "Nebomoreoblaka" - visiškai ne elektronika!

Tai radijo versija. Man atrodo, jog išėjo gana komercinė daina. Joje yra šiek tiek provokacijos, ir priedainis malonus ausiai. Nusprendžiau, kad šiuo metu ji bus kaip tik.

Abi naujausios dainos - "Kak bytj" su grupe "Bravo" ir "Nebomoreoblaka" iš naujojo albumo - iš karto buvo įdėtos jūsų tinklalapyje. Jūs dabar kaip Džordžas Maiklas nemokamai platinate savo muziką?

Pastarųjų įvykių šviesoje, kai toks informacijos deficitas, gerai yra nors internete pranešti žmonėms, ką aš dabar veikiu.

Vis dėlto pagaliau pasakykite, Zemfira, kuo jūs norite tapti?

Na, ne, aš noriu mokytis. Juk galima paprasčiausiai norėti mokytis? Beje, mokykloje man tai labai patiko... Bent jau iš pradžių. Iki aštuntos klasės. Aš visada laukdavau rugsėjo pirmosios...

Pagal užsienio spaudą. Išvertė Lina SKRUIBYTĖ