Žemyn Minijos upe - į marias

Turizmas

Dar pernai metais Klaipėdos rajono savivaldybė parengė projektą dėl rekreacinės infrastruktūros vystymo Minijos upėje ir Kuršių marių akvatorijoje PHARE 2002 bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programai. Šis projektas laimėjo pusės milijono litų finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.

Iš šių lėšų atlikta turizmo plėtros galimybių studija, išleistas marių navigacinis žemėlapis, vandens turisto Minijos upe vadovas, nupirkta baidarių ir kanojų, parengti prieplaukų Gargžduose, Priekulėje ir Drevernoje detalieji planai bei techniniai projektai, kurėnų statytojo J. Gižo sodybos Drevernoje rekonstrukcijos projektas.

Vandens turizmui - palankios sąlygos

Kasmet Klaipėdos rajone vis didėja vandens turizmo paslaugų paklausa. Pasak vandens turizmo rajone pradininko Gintauto Rusteikos, kuris dar prieš penkerius metus Lapių kaime įsteigė vandens turizmo inventoriaus nuomos punktą, šią vasarą Minijos upė darėsi panaši į autostradą - savaitgaliais į kelionę jis išlydėdavęs maždaug po 100 žmonių.

Kol kas populiariausia Minijos vandens trasa - jos aukštupys Plungės, Kretingos rajonuose, nes čia itin graži gamta, įdomus maršrutas su gamtinėmis kliūtimis. Įgyvendinus savivaldybės parengtą projektą tikimąsi, kad ne mažiau populiarus tarp vandens turizmo mėgėjų bus ir Minijos žemupys.

"Manome, kad pavyks atkreipti turistų dėmesį į šį maršrutą, o taip pat populiarinti vandens turizmo galimybes Kuršių mariose. Klaipėdos rajone vandens turizmui plėstis yra palankios sąlygos: patogi geografinė padėtis - rajonas tranzitinis, pasižymi rekreacinių ir turizmo išteklių gausa. Palei Minijos žemupį yra miestų ir kaimų, kuriuose saugoma daug įdomių kultūros paveldo objektų. Tad kodėl nepalikus krante baidarių ir neužsiėmus kita turizmo rūšimi? Didelis traukos objektas yra Kuršių marios su Dreverna ir kitais žvejų kaimais. Turizmo vystymas šiose vietovėse ir yra pagrindinis projekto uždavinys", - sakė Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

Projekto užbaigimo proga Gargžduose buvo surengta kongferencija, kurioje dalyvavo rajono vadovai, specialistų komanda, rengusi galimybių studiją, projekto partneriai. Ta proga Minijos upėje buvo išbandytas ir naujasis vandens turizmo inventorius. Savivaldybė pagal projektą įsigijo aštuonias dvivietes baidares ir dvi dešimtvietes kanojas, kurios kartu su įranga kainavo net apie 200 tūkst.litų. Šis brangus turtas bus saugomas Priekulės seniūnijoje.

Pasak Gargždų turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės, kitą vasarą Kuršių mariose numatoma organizuoti regatą, kurioje dalyvautų net kurėnai ir mažieji žvejų laiveliai.

Pagal projektą Gargžduose, Priekulėje ir Drevernoje rengiamasi pastatyti prieplaukas mažiesiems laivams, rekonstruoti unikalią kurėnų statytojo J. Gižo sodybą Drevernoje. Jame planuojama įrengti muziejų - eksponatų žadėjo padovanoti Klaipėdos Jūrų muziejus. Taip pat muziejuje planuojama populiarinti senuosius žvejų verslus, mokant jaunimą statyti venterines burines valtis ir jomis plaukioti.

"Kol kas vandens turizmas mūsų rajone yra mažai išplėtotas. Vandens turizmas negali būti atskirtas nuo kitų turizmo rūšių, nes daug turistų, keliaudami mūsų rajono vandens keliais, norėtų ir kitų pramogų ar pasisemti istorinių, kultūrinių žinių, aplankydami rajono paveldo objektus. Todėl galimybių studijoje apie vandens turizmo plėtrą Minijos žemupyje ir Kuršių mariose aptartos ne tik vandens turizmo, bet ir kultūrinio, kaimo turizmo, paslaugų verslų perspektyvos. Džiugu tai, jog atsiranda galimybės šioje srityje savo idėjas realizuoti ir jauniems žmonėms", - sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja, rajono Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė.

Laivybai - Vilhelmo kanalas

Pasak vandens turizmo plėtros galimybių studijos autorių, viena iš kliūčių rekreacinei laivybai plėtoti - tai Klaipėdos kanalo naudojimo laivybai problemos.

Kanalo vanduo daug metų naudojamas Klaipėdos miesto III vandenvietės išteklių papildymui. Atnaujinus laivybą kanale, dėl Lankupių šliuzų varstymo iš Minijos upės patektų daugiau vandens, kuris dėl sumažėjusios ūkinės veiklos yra palyginti švarus. Klaipėdos arba Vilhelmo kanalas pagal įstatymą patenka į sąrašą tų vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas draudžiamas arba ribojamas. Tuo tarpu kanalas galėtų tapti vienu iš įdomaus vandens maršruto grandžių iš Minijos upės į Kuršių marias.

Pasak specialistų, norint atnaujinti laivybą Klaipėdos kanalo atkarpoje tarp Lankupių ir Drevernos būtina suderinti laivybos režimą su šliuzus eksploatuojančia įmone "Klaipėdos vanduo", suremontuoti Lankupių ir Drevernos šliuzus, įrengti prieplaukas Minijoje, taip pat Drevernoje, Jokšuose, parengti informacinę sistemą.

Kita kliūtis vandens turizmo sistemos funkcionavimui atsiranda 10 km ruože Minijos upėje tarp Priekulės miestelio ir Lankupių. Čia susiduriama su panašiais teisiniais laivybos apribojimais kaip ir Klaipėdos kanale. Įveikus šias kliūtis, Priekulę galėtų pasiekti vidaus vandenyse pritaikytos plaukioti jachtos su nulenkiamais stiebais ir kiti motoriniai, vandens pramogoms skirti turistiniai laivai. Tuo tarpu iki Gargždų naujosios prieplaukos didesnės grimzlės laivams atplaukti sudėtinga: siauri upės krantai, didelė srovė, mažas gylis.

Tačiau Minijos upėje ties Gargždais galima įrengti kitų traukos objektų. Pavyzdžiui, vietos verslininkai prie senojo vandens malūno užtvankos, gargždiškių populiariai vadinamos "pyla", planuoja įrengti turizmo paslaugų kompleksą: pontoninę prieplauką, inventoriaus nuomos punktą ir net baidarių slalomui skirtą kliūčių ruožą.

Klaipėdos rajonas pasižymi labai skirtingu nuo kitų Lietuvos regionų upių vandens režimu. Pavyzdžiui, dėl savo palyginti švaraus vandens ir smėlėto bei žvirgždėto dugno Minijos upė yra saugoma kaip ichtiologinis draustinis - lašišinių žuvų populiacijai apsaugoti. Į tai irgi turi būti atsižvelgiama plėtojant vandens turizmą Minijos upės baseine.

Jolanta BENIUŠYTĖ