Žmonės palieka savo kraštą

Per po­rą pa­sta­rų­jų me­tų ra­jo­nas kas­met ne­ten­ka apie tūks­tan­tį žmo­nių, dau­giau­siai – jau­nų. Už­dar­biau­ti į už­sie­nį iš­ke­liau­ja iš­ti­sos šei­mos, per­nai sve­čio­se ša­ly­se gi­mė maž­daug penk­ta­da­lis ma­žų­jų pa­kruo­jiš­kių. O Pak­ruo­jy­je dėl ma­žė­jan­čio vai­kų skai­čiaus už­da­ro­mos mo­kyk­los, ma­ži­na­ma „grei­to­ji pa­gal­ba“, sky­riai li­go­ni­nė­je, į tuš­tė­jan­čius kai­mus vis ma­žiau su­ka marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų.

Din­gu­sie­ji už­sie­ny­je – ar­ti­mų­jų ne­ri­mas

Po­li­ci­ja pa­skel­bė dvi­de­šimt vie­ne­rių Re­na­to ir me­tais jau­nes­nio Ed­vi­no Pau­žuo­lių paieš­ką. Mi­ko­liš­ky­je gy­ve­nę bro­liai sau­sio pa­bai­go­je iš­va­žia­vo už­dar­biau­ti į Ang­li­ją ir din­go. Vai­ki­nai kol kas ne­ras­ti.

Mi­ko­liš­kie­čiai „Pak­ruo­jo kraš­tui“ pa­sa­ko­jo, kad bro­liai va­žia­vo į už­sie­nį kar­tu su drau­gais iš Pak­ruo­jo (kas jie to­kie, žmo­nės ne­ži­no).

Sau­sio 20-ąją Ed­vi­ną ir Re­na­tą pa­žįs­ta­mi ma­tė ra­jo­no cent­re. Sau­sio 24-ąją ma­ma jiems pa­sku­ti­nį kar­tą pa­pil­dė te­le­fo­nų są­skai­tas. Tuo­kart vai­ki­nai pra­si­ta­rę, kad at­si­šauks už dvie­jų – tri­jų sa­vai­čių, o gal­būt ir grįš na­mo.

Su­tar­tu lai­ku tė­vai jų skam­bu­čių ne­su­lau­kė. O pa­skam­bi­nus at­sa­kik­lis at­si­lie­pė, kad bro­lių te­le­fo­nai iš­jung­ti.

„Tė­vai ei­na iš pro­to... Nors Pau­žuo­lių šei­ma jau se­niai iši­ru­si, jie­du gy­ve­na kas sau, bet vai­kais rū­pi­na­si abu. Ypač tė­vas, pas ku­rį, išė­jus ma­mai, li­ko dar paaug­liai vai­kai. Vy­ras vie­nas kaip iš­ma­ny­da­mas rū­pi­no­si duk­ra ir dviem sū­nu­mis. Net į šo­kius atei­da­vo pa­žiū­rė­ti, kad ber­niu­kai į ko­kią bė­dą neį­si­vel­tų. Da­ly­vau­da­vo Pau­žuo­liai bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­me. Tė­vas ir sū­nūs mėgs­ta spor­tuo­ti, daž­nai jie leis­da­vo lai­ką kai­mo spor­to aikš­te­lė­je, o per ren­gi­nius su­da­ry­da­vo šei­my­ni­nę krep­ši­nio ko­man­dą“, – pa­sa­ko­jo Mi­ko­liš­kio bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jo­nas Ja­nu­lis.

Vai­ki­nai di­des­nių moks­lų ne­bai­gė, neį­gi­jo ir pro­fe­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo, ver­tė­si trum­pa­lai­kiais dar­bais. Ku­rį lai­ką bro­liai bu­vo iš­va­žia­vę dirb­ti į Šiau­lius, kur gy­ve­na vy­res­nė­lė se­suo.

Mi­ko­liš­kie­čiams ne pa­slap­tis, kad Ed­vi­ną ir Re­na­tą ieš­ko­ti už­dar­bio už­sie­ny­je pa­ska­ti­no ne­leng­vas tė­vo gy­ve­ni­mas: so­dy­bo­je iš­jung­ta elekt­ra, na­mas pra­šo­si re­mon­to.

„Bro­liai yra mi­nė­ję, kad už­si­dir­bę už­sie­ny­je ati­duos sko­las, im­sis tė­viš­kės re­mon­to“, – re­dak­ci­jai sa­kė J. Ja­nu­lis.

Ši is­to­ri­ja – ne vie­nin­te­lė to­kia. Ant­ra­die­nį bend­ra­dar­bis pra­ne­šė, kad din­go Nor­ve­gi­jo­je už­dar­biau­jan­tis vy­ras iš Grik­pė­džių. Nors spė­ja­ma, kad iš Lie­tu­vos grik­pė­die­tis iš­va­žia­vo – į dar­bą jis neat­vy­ko. Su so­die­čiu bend­ra­dar­biai ir darb­da­vys ne­ga­li su­si­siek­ti nuo praė­ju­sio sa­vait­ga­lio.

Skai­čiai pa­ro­do ne vis­ką

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas skel­bia, kad 2011-ai­siais iš Pak­ruo­jo ra­jo­no iš­vy­ko 1058, o per­nai – 992 žmo­nės. At­vy­ko ati­tin­ka­mai 560 ir 578 – tai yra, apy­tik­rai per­pus ma­žiau.

De­mog­ra­fi­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai skel­bia, kad už­per­nai pra­si­dė­jo ree­mig­ra­ci­ja – pa­dau­gė­jo žmo­nių, vėl dek­la­ruo­jan­čių, kad gy­ve­na Lie­tu­vo­je. Bet ty­ri­nė­to­jai ne­tvir­ti­na, kad šie tau­tie­čiai tik­rai su­grį­žo.

Svars­to­ma, jog ree­mig­ra­ci­ja gal­būt ski­lo į rea­lią ir dek­la­ruo­tą, kai žmo­nės ap­si­žiū­ri, jog dėl įvai­rių prie­žas­čių nau­din­giau bū­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jais, dek­la­ruo­ja čia gy­ve­nan­tys ir vėl iš­vyks­ta į už­sie­nį.

Di­džiau­sios ra­jo­ne Pak­ruo­jo se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Vė­tie­nė, tvar­kan­ti ir gy­ve­ni­mo vie­tos dek­la­ra­ci­jas, duo­me­nis apie iš­vyks­tan­čius tu­ri nuo 2008-ųjų. O jie aki­vaiz­džiai ro­do, kad emig­ra­ci­jos krei­vė, pa­ki­lu­si nuo 46 (2008 m.) iki 150 (2011 m.) žmo­nių, kol kas ne­kren­ta – per­nai iš mies­to ir se­niū­ni­jos iš­vy­ko 124 žmo­nės.

„Šie skai­čiai ne­pa­ro­do vi­so emig­ra­ci­jos mas­to – iš tie­sų emig­ran­tų ga­li bū­ti ir dvi­gu­bai dau­giau, nei dek­la­ruo­ta. Iš­vy­ki­mą daž­niau­siai dek­la­ruo­ja žmo­nės, ne­no­rin­tys čia ne­gy­ven­da­mi mo­kė­ti rink­lia­vos už šiukš­les ar svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­čių. O kam tai neak­tua­lu – iš­va­žiuo­ja be jo­kių dek­la­ra­ci­jų. Emig­ruo­ja dau­giau­siai šei­mų ne­su­kū­rę jau­nuo­liai ar dar­bo ne­ran­dan­tys jau­nes­nio am­žiaus žmo­nės“, – sa­kė se­niū­no pa­va­duo­to­ja.

Anot N. Vė­tie­nės, su­grįž­ta į Pak­ruo­jį tik vie­nas ki­tas emig­ran­tas, daž­niau­siai dėl šei­my­ni­nių ap­lin­ky­bių. Per tris šių me­tų mė­ne­sius grį­žo du vai­ki­nai. Vie­nas iš jų – tik tam lai­kui, kol baigs vai­ra­vi­mo kur­sus ir gaus vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą.

Ant­ros pa­gal dy­dį Lin­ku­vos se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Pa­že­mec­kie­nė pa­tei­kė ma­žes­nius, bet ana­lo­giš­ką pa­dė­tį ro­dan­čius skai­čius. Spe­cia­lis­tė pa­žįs­ta bent dvi­de­šimt žmo­nių, ku­rie ne­dek­la­ra­vo, kad iš­vyks­ta į už­sie­nį.

Dau­gu­ma emig­ra­vu­sių­jų iš Lin­ku­vos se­niū­ni­jos – šei­mos su vai­kais.

Žei­me­lis, la­biau­siai pa­lies­tas emig­ra­ci­jos per anks­tes­nę kri­zę – ra­jo­no po­žiū­riu uni­ka­lus. Šios se­niū­ni­jos sta­tis­ti­ka tvir­ti­na, jog už­per­nai at­va­žia­vo gy­ven­ti 104 žmo­nės: be­veik tris kar­tus dau­giau nei iš­vy­ko (35). O per­nai at­vy­ku­sių re­gist­ruo­ta ko­ne ke­tu­ris kar­tus dau­giau (103), nei iš­va­žia­vu­sių­jų (26). Va­di­na­si, žei­me­lie­čių tu­rė­tų gau­sė­ti. Ta­čiau se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad iš tie­sų žmo­nių ma­žė­ja.

Se­niū­nės Vi­ta­li­jos Dob­ro­vols­kie­nės nuo­mo­ne, at­vy­ki­mo skai­čius pa­di­di­na ad­re­sų kei­ti­mas: žmo­nės, gy­ve­nan­tys to­je pa­čio­je vie­to­je, ta­čiau dek­la­ra­ci­ją tei­kian­tys pa­keis­tu ad­re­su, skai­čiuo­ja­mi kaip at­vy­kę. Nes iš tie­sų per pa­sta­ruo­sius 5 – 6 me­tus Žei­me­ly­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­ję maž­daug dviem šim­tais.

Mir­tys vis len­kia krikš­ty­nas

Per­nai me­tų pra­džio­je bu­vo šiek tiek dau­giau nei 23 tūks­tan­čiai pa­kruo­jiš­kių, per pus­me­tį jų su­ma­žė­jo tri­mis šim­tais. Šie­me­ti­nių duo­me­nų sta­tis­ti­kai dar ne­skel­bia, bet pa­gal bend­ras ten­den­ci­jas žmo­nių tu­rė­jo su­ma­žė­ti dar apie po­rą – tre­je­tą šim­tų.

Pak­ruo­jie­čių gre­tas re­ti­na ne tik emig­ra­ci­ja, bet ir jos pa­da­ri­niai. Emig­ra­vęs jau­ni­mas ku­ria šei­mas jau ten (per­nai iš­duo­ta 14 pa­žy­mų dėl san­tuo­kų už­sie­ny­je), su­si­lau­kia at­ža­lų. Penk­ta­da­lis (38) iš per­nai gi­mu­sių kū­di­kių pa­sau­lį iš­vy­do už­sie­nio ša­ly­se. Pak­ruo­jy­je tik už­re­gist­ruo­tas jų gi­mi­mas.

Jau ke­le­tą me­tų į Ana­pi­lį iš­ly­di­ma dau­giau pa­kruo­jiš­kių, nei gims­ta. Ne išim­tis ir 2013-ie­ji: per tris mė­ne­sius gi­mė 57 kū­di­kiai, o lai­do­tu­vių var­pai skam­bė­jo 109 kar­tus.

Į sve­čias ša­lis ke­lia­si ne tik gi­mi­mai, bet ir ne­tek­tys. Per­nai už­sie­ny­je mi­rė trys pa­kruo­jiš­kiai.

Sun­kiai be­si­ver­čian­ti lin­ku­vė per­nai me­tų pa­bai­go­je iš­vy­ko į Ang­li­ją pa­si­sve­čiuo­ti pas ten gy­ve­nan­čias ir dir­ban­čias duk­ras. Ten mo­te­ris ir mi­rė.

Lin­ku­vos se­niū­ni­jo­je li­ko du ve­lio­nės sū­nūs: kaip ir mo­ti­na, so­cia­liai re­mia­mi, gy­ve­nę kar­tu su ja nuo­mo­ja­ma­me so­cia­li­nia­me būs­te. Vai­kai ne­tu­rė­jo pi­ni­gų par­vež­ti į Lie­tu­vą mo­ti­nos pa­lai­kus – tam bu­vo skir­ta pa­ra­ma ir iš ra­jo­no biu­dže­to.

Įsi­su­kęs ny­ki­mo ra­tas

Tuš­tė­jan­čias Pak­ruo­jo, mies­te­lių gat­ves, kai­mų so­dy­bas ypač ašt­riai pa­ste­bi iš už­sie­nio ku­riam lai­kui par­vy­kę kraš­tie­čiai. O pa­tys pa­kruo­jiš­kiai, išė­ję į mies­tą, ne­re­tai pa­si­gen­da anks­čiau gat­vė­se su­tin­ka­mų pa­žįs­ta­mų.

Žmo­nių ma­žė­ji­mo pa­da­ri­niai tu­ri ir ki­tas pa­sek­mes: dėl to Pak­ruo­jo ra­jo­ne su­ma­žin­ta grei­to­sios pa­gal­bos eki­pa­žų, už­da­ry­ti ke­li li­go­ni­nės sky­riai, ne­lie­ka au­to­bu­sų marš­ru­tų, į ma­žes­nes per­tvar­ko­mos ar už­da­ro­mos mo­kyk­los, pa­slau­gas tei­kian­čios įstai­gos. O tai, su­ma­žė­jus dar­bo vie­tų, vėl ska­ti­na žmo­nes ieš­ko­tis dar­bo ki­tur.