Problemos mastai jau taip išaugo, kad patys norvegai nebegali tylėti. Praėjusią savaitę Norvegijos vyriausybei buvo įteiktas daugiau nei 100 problemą suvokiančių ir dėl to nerimaujančių įvairių sričių specialistų - teisininkų, žmogaus teisių specialistų, psichologų, medikų ir kt. - pasirašytas dokumentas, kuriame išsakyta nuomonė, kad būtina skubiai spręsti problemą. Tarp pasirašiusiųjų - ir Norvegijoje dirbanti bei lietuviams vaiko gerovės bylose atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė.
„Parengėme vyriausybei susirūpinimo pranešimą dėl to, kad Norvegijoje galiojanti vaiko gerovės sistema neveikia ir ją būtina kuo skubiau reformuoti, - „Vakaro žinioms“ sakė S.Latotinaitė. - Kiek žinau, planuojama, kad visi pasirašiusieji bus pakviesti pokalbio ir turės galimybę pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sistemą tobulinti, kad nebebūtų tų problemų, „garsinančių“ Norvegiją Vaiko teisių apsaugos tarybos „Barnevernet“ veikla“.
Lietuvos atstovei pasitaikė galimybė pasisakyti ir Osle pirmą kartą istorijoje Norvegijos visuomeninių organizacijų „Caritas“ ir „Kirkens Bymisjon“ surengtuose debatuose su Oslo miesto tarybos politikais dėl vaikų teisių pažeidimų. Renginio organizatoriai pasikvietė skirtingų partijų atstovus, kad jie išgirstų, su kokiomis problemomis susiduria žmonės ir ką jie galvoja apie „vaiko gerovės“ sistemą.
Renginio pranešėjai kritikavo „Barnevernet“ darbo metodus, išdėstė daug faktų, įrodančių, kad teisine prasme ši sistema yra neteisinga, nėra pakankamai teisinių saugiklių, kurie užtikrintų tėvų teises šiose bylose. Esminė problema, kurią akcentavo kalbėjusieji, - nesusišnekėjimas ir tai, kad norvegų Vaiko apsaugos tarnyba neatsižvelgia į egzistuojančius kultūrinius skirtumus. Juk imigrantai daug ką gali kitaip suvokti, į daug ką kitaip reaguoti, tačiau tai nereiškia, kad už tai juos reikia bausti.
„Gavusi pasisakyti aš papasakojau, kas yra blogai, kas vyksta Europos šalyse ir kodėl visa tai vyksta, - sakė teisininkė. - O tai vyksta pirmiausia todėl, kad Norvegijoje iki šiol nėra ratifikuota visoms šalims taip svarbi Hagos konvencija“.
Kita S.Latotinaitės įvardyta problema - nėra efektyvaus dialogo tarp Norvegijos ir Europos šalių, kurios kreipiasi į ją dėl bylų, susijusių su „Barnevernet“. Norvegija visiškai kitas šalis ignoruoja, Vaiko teisių apsaugos tarnybos iš Norvegijos arba negauna jokio atsakymo, arba gauna tokį, kuriame nėra jokio atsakymo.
„Tai yra labai liūdna. Juk net kol Hagos konvencija Norvegijoje nėra ratifikuota, šalis turi galimybę kalbėtis, pasirašyti kolektyvines sutartis konkrečiose bylose ar su konkrečiomis šalimis, kad kylantys konfliktai būtų nuraminti. Juk esame viena Europa ir turime sugebėti kalbėtis“, - sako advokatė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą