Po gaisro liko tik akmeniniai pamatai, ant kurių žmonių gerumo dėka sparčiai kyla naujas namas.
„Dabar jau šviesiau ir mūsų širdyse“, – džiaugėsi G. Mališauskienė.
VAGONĖLIS: Iki šiol aštuonių asmenų šeima šiaip taip susispaudę gyvena 30 kvadratinių metrų vagonėlyje. Padegėliams ir toks būstas – išsigelbėjimas.
Stogą dengs šią savaitę
Mališauskų sodyboje – statybų įkarštis. Iš tolo matosi pakilusios medinio namo sienos, girdisi kalamų vinių poškėjimas.
Naujasis gausios šeimos būstas kyla ant sudegusio namo pamatų.
Gražina viliasi, jog jau šią savaitę bus uždengtas ir namo stogas, jei tik oras nesubjurs.
Kol kas šeima glaudžiasi 30 kvadratinių metrų (3 metrų pločio ir 10 metrų ilgio) vagonėlyje. Kukečių seniūnė Meilutė Masalskienė pasirūpino, kad praėjus vos geram mėnesiui po nelaimės padegėlių kieme stovėtų bent toks būstas ir nebereikėtų gyventi garaže.
MEISTRAI: Per penkias savaites du meistrai gerokai „pakėlė“ būsimojo medinio namo sienas. Šią savaitę žada jau ir stogą uždengti.
Seniūnė vagonėlį pamatė Burbaičiuose, išsiaiškino, kad jame per vasarą gyvena miestiečiai ir remontuoja šiame kaime įsigytą sodybą. Kai sodybą susiremontavo, vagonėlis jiems tapo nebereikalingas – už seniūnės garbės žodį atidavė Mališauskams. Vėliau už 10 tūkstančių litų vagonėlį nupirko „Bėdų turgus“.
„Labai džiaugėmės nauju būstu, bet pirmą šalto pavasario naktį vagonėlyje užšalo vanduo. Vasarą buvo gerai, patogu. Dabar vėl ima baimė dėl artėjančios žiemos. Bet tikimės, kad visos statybos iki Naujųjų bus baigtos “, – pasakojo Gražina Mališauskienė.
GYVULIAI: Šeima laiko nemažai gyvulių: 8 karves, prieauglio, avių. Ūkis padeda išgyventi, šiek tiek – ir sutaupyti.
Stebina žmonių gerumas
G. Mališauskienė pasakojo apie žmonių gerumą. Nė negalėjusi numanyti, kad tiek pažįstamų, artimųjų, kaimynų ir visai nežinomų žmonių jų šeimai išties pagalbos ranką.
Moteris sakė esanti dėkinga už kiekvieną paaukotą litą, šiltą drabužį, maistą, padrąsinantį ar paguodžiantį žodį.
Gelbėjo Tytuvėnų miškų urėdija, skyrusi miško su nuolaida ir 25 kubus stataus miško išsikirsti. Už dalį medienos mokėjo ir pati Gražina.
„Viskas labai brangu, už penkis kubus teko sumokėti 3 tūkstančius litų. O medienos reikia labai daug. Ačiū Dievui, dabar jau visos statybinės medžiagos nupirktos. Čia pat, kieme guli danga stogui, lentos grindims, garaže – durys“, – rodė šeimininkė.
Ūkininkas Albertas Meškauskas su savo darbininkais ir technika medžius nupjovė ir atvežė prie verslininko Alvydo Petrausko lentpjūvės.
Tiek Gražina, tiek jos vyras Zigmantas gyrė namą statančius vyrus iš Kuršėnų – meistrą Aleksą ir jo padėjėją Joną. „Reto darbštumo žmonės, per penkias savaites, tik dviese dirbdami sienas „pakėlė“. O juk darbas – sunkus, rąstai ne popieriniai. Reikia ir išmanymo. Auksines rankas meistrai turi“, – pasakojo G. Mališauskienė.
Už ne valdišką, bet žmogišką požiūrį į nelaimę padegėliai dėkojo Kukečių seniūnei.
„Per Vėlines žadėjo į Lietuvą grįžti ir mus paremti Austrijoje gyvenanti Kelmės profesinio rengimo centro projektų vadovė Aldona Biedermann. Tame regione dirba mano vyriausiasis sūnus Antanas. Jau anksčiau austrai darbdaviai paaukojo pinigų stogui ir langams. Žmonės yra tikrai geri“, – dėkinga kalbėjo G. Mališauskienė.
Kelmiškės gydytojos Vitos Jakaitienės šeima padegėliams padovanojo baldų.
„Įsivaizduoju, kaip ir kur labai gražūs, geros kokybės baldai stovės. Mūsų namų langai bus dideli, kad kuo daugiau į vidų patektų šviesos. Myliu gėles. Pristatysiu ant palangių daugybę vazonų. Senajame name su mažyčiais langeliais gėlės vargdavo, nykdavo. Visos gėlės sudegė, kaip ir akvariumas su žuvytėmis, šunelis“, – atsiduso moteris.
Į gyvenimą kabinasi iš naujo
Gaisras šeimą privertė gyvenimą kurti iš naujo, kabintis į jį visomis jėgomis.
Šalia sodybos ganosi 8 melžiamos karvės, veršiukai, avys. Kaimynė išnuomojo fermą. Pašarų žiemai šeima priruošė per akis. Šeimininkė šeimynai prigamino daugybę stiklainiukų ir stiklainių kompotų, uogienių, kitokių maisto atsargų.
Šeima parduoda pieną, iš gautų pajamų ir gyvena. Parduotų ir gyvulių, galėtų įsirenginėti namo vidų. Bet labai sumenkusios supirkimo kainos. Pernai, dar prieš nelaimę, už parduotus gyvulius gavo neblogą atlygį. Deja, ugnis viską sunaikino.
„Porą metų naujam medinukui leisime „susigulėti“, tuomet būstą reiks apšiltinti. Taupysime. Per dvejus metus galima daug sutaupyti. Kad tik sveiki būtume“, – sau ir savo šeimai linkėjo Gražina Mališauskienė.
Po naktį kilusio gaisro ligos buvo užpuolusios ir vaikus, ir mamą. Mažiausiasis, vos trejų metukų sūnelis, susirgęs plaučių uždegimu, buvo gydomas ligoninėje.
„Ištvėrėme, dabar jau smagiau, nors gaisro siaubas turbūt niekuomet nepasimirš. Svarbu, kad likome gyvi ir esame ne vieni“, – šypsojosi G. Mališauskienė.
Rašyti komentarą