Kad vidaus vandenų žuvininkystės valdymas būtų paprastesnis ir pagerėtų žuvų išteklių apsauga, atkūrimas ir gausinimas, siūloma uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį.
Idėja nenauja
Kokiuose vandens telkiniuose verslinė žūklė leistina? Šis klausimas svarstomas ne pirmą dešimtmetį, tačiau pirmą kartą Vyriausybė pritarė siūlymui ją riboti. Toks sprendimas paremtas nuostata, kad dauguma Lietuvos ežerų ir tvenkinių yra nedideli (90 proc. plotas - iki 50 ha), tad jie verslinei žvejybai visiškai netinkami. Tokiuose vandens telkiniuose tikslinga leisti tik specializuotą seliavų, ežerinių stintelių, pūgžlių ir upinių nėgių žvejybą.
Šie Aplinkos ministerijos siūlomi Mėgėjiškos žuvininkystės, Laukinės gyvūnijos įstatymų ir Administracinės teisės pažeidimo kodekso pakeitimai užtikrintų meškeriojimo, kuriuo laisvalaikiu užsiima beveik milijonas šalies piliečių, plėtrą. Mat numatoma ne tik drausti verslinę žūklę, bet ir nustatyti, kad visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose vienu mėgėjiškos žūklės įrankiu galės žvejoti nemokamai visi šalies gyventojai, o neįgalieji, pensininkai ir vaikai nemokamai ir visu mėgėjų žvejybos taisyklėse leidžiamu įrankių kiekiu.
Siūlomos pataisos taip pat numato, kad meškeriotojai teisę žvejoti įgytų jiems patogiausiu būdu ir patogiausioje vietoje, o tai reiškia, kad jiems nebereiktų įsigyti leidimų ar licencijų. Teisę žvejoti suteiktų jų pateiktas patvirtinimas (sąskaitos išrašas, SMS žinutė), kad sumokėtas mokestis, skirtas žuvų ištekliams atkurti.
Žuvis ant mūsų stalo
Kita vertus, mitybos specialistai tikina, kad lietuviai valgo mažai žuvies, nors parduotuvėse gausu ne tik šaldytų, bet ir šviežių žuvų, sugautų vidaus vandenyse ar išaugintų tvenkiniuose. Ar mūsų stalas nenuskurs?
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, dabar versline žūkle šalyje verčiasi 300 ūkio subjektų, tarp jų 71 įmonė, žvejojanti Kuršių mariose, ir 8 įmonės, žūklaujančios Kauno mariose. Kitos įmonės ar pavieniai žvejai verslininkai iš šio verslo išsilaikyti negali, nes deklaruoja, kad sužvejoja ne daugiau kaip 100 kg žuvų per metus. Tad žuvis ant mūsų stalo patenka iš pirmosios įmonių grupės, kuri kasmet sužvejoja apie 1300-1500 tonų žuvų.
Didelių permainų laimikių statistikoje, matyt, nebus, jei mažuose vandens telkiniuose verslinė žūklė bus nutraukta, tačiau asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas Leonas Kerosierius tikina, kad situacija nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes gana sudėtingoje ekonominėje situacijoje dalis žvejų verslininkų netektų darbo ir uždarbio.
Dvi žuvininkystės pusės
Žuvininkystė, kaip ir medalis, turi dvi puses. Visiems matoma pusė - laimikiai, o apie žuvų išteklių atkūrimą ir gausinimą visuomenė sužino tik retkarčiais, nors dėl šio nuosek-laus darbo mūsų šalies vandens telkiniuose kol kas yra pakankamai žuvų, jų išteklius mokslininkai vertina 17 000 tonų. Regis, verslininkai sužvejoja tik 8-9 proc. šio kiekio, tad leistinas limitas lyg ir neviršijamas.
Tačiau, pasak L.Kerosieriaus, vidaus vandenyse siaučia brakonieriai, kurių šešėlinių laimikių apskaityti neįmanoma. Neoficialiais duomenimis, jie sužvejoja antra tiek. Jei iš vidaus vandenų pasitrauks dauguma verslininkų, reikės ieškoti jiems pamainos, kuri prižiūrėtų ežerus. Kitaip tariant, reikės daugiau aplinkos apsaugos inspektorių.
Žuvų ištekliai ekosistemose, kurios išsaugojo palyginti pirmykštę sudėtį, atsinaujina natūraliu būdu, tačiau šią pusiausvyrą lengva pažeisti, jei bus sugaunama pernelyg daug žuvų. Regis, šį dalyką lengviausia reguliuoti nustatant žuvų sugavimo kvotas, tačiau vandens telkiniuose žuvų gali sumažėti dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio. Lietuvoje jau yra atsitikę nepataisomų dalykų, pvz., Kuršių mariose visiškai išnyko artimi karšių giminaičiai spariai. Turbūt ne visi yra net šių žuvų, kurių didžiuliai būriai susitelkdavo Nemuno žemupyje, vardą girdėję.
Tokių apverktinų pavyzdžių būtų daugiau, jei Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras nesirūpintų veisti vertingų ir retų rūšių žuvis. Puikiai žinoma, kad lašišų ir šlakių, kurių populiacijoms buvo iškilusi grėsmė, mūsų vandenyse vėl gausu, nes centro lašišinių žuvų veislynas Švenčionių rajone jau dešimtmetį į upes išleidžia tauriųjų žuvų jauniklių.
Veisti reikia daugiau
Beje, tokia yra ir Europos ekologų nuomonė. Jie teigia, kad pakankamai gausius žuvų išteklius išlaikyti galima tik išleidžiant į natūralius vandenis paaugintus žuvų jauniklius. Kitas kelias - steigti žuvų draustinius. Dabar tokie draustiniai užima 0,01 proc. planetos jūrų ir ežerų ploto. Tačiau vidaus vandenyse steigti tokius draustinius keblu, todėl veiksmingiausias žuvų išteklių gausinimo būdas - žuvivaisa.
Jei bus pakeista žvejybos vidaus vandens telkiniuose tvarka, žuvivaisos darbus reikės plėsti. Nors dabar pasigirdo nuomonių, kad kasmet iš biudžeto skiriama 10 mln. litų suma žuvims veisti pernelyg didelė, o šį darbą galėtų atlikti privačios įmonės, specialistų nuomone, šis siūlymas klaidingas. Daugumoje Europos šalių, kaip ir mūsų šalyje, žuvivaisa rūpinamasi valstybiniu lygiu.
Todėl veisiamos retų ir vertingų žuvų rūšys, o privačios įmonės veisia tik tas žuvis, kurias veisti pelninga. Šiemet buvo skelbtas konkursas įsigyti sterkų jauniklių - jame dalyvavo 3 privačios įmonės. Geriausia pasiūlyta kaina už 1 kg sterkų jauniklių - 185 litai, o valstybinėje įmonėje tokio pat kiekio savikaina - 23 litai. Komentarai nereikalingi. Privatizavus valstybinius veislynus žuvų būtų veisiama devynis kartus mažiau.
Viktoras ARMALIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą