Žvejų rūmai įgis naują administratorių.
Žvejų rūmai įgis naują administratorių.

Vakar posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po ilgų ir audringų diskusijų priėmė sprendimą nuo 2003 m. sausio 1 d. Žvejų kultūros rūmų administravimą trejiems metams perduoti Savivaldybės biudžetinei įstaigai Klaipėdos muzikos centrui.
Daugiau nei 10 metų statyti Žvejų kultūros ir sporto rūmai duris atvėrė 1982-aisiais. Iki 1996 m. 8 tūkst. kv. m pastatas, kuriame po vienu stogu buvo įsikūrę įvairios studijos, sporto kompleksas (ketinta pastatyti dar ir baseiną) bei viena didžiausių Respublikoje 1127 vietų žiūrovų salė, priklausė Lietuvos žuvies pramonės gamybiniam susivienijimui "Jūra". Šiam ėmus byrėti, Klaipėdos miesto savivaldybė dėjo visas pastangas, kad kartu su juo nenugrimztų ir kadais prestižiniais laikyti Žvejų kultūros rūmai. Šios pastangos nebuvo bevaisės - 1996 m. Žvejų kultūros ir sporto rūmai perėjo Klaipėdos miesto žinion - tapo uždarąja akcine bendrove, kurios 100 proc. akcijų priklausė Klaipėdos savivaldybei.
Tuomet tikėtasi Žvejų rūmus ilgainiui tapsiant vienu iš svarbiausių miesto kultūros centrų. Deja, visi verslo planai, turėję reanimuoti sovietinių laikų monstrą, žlugo, o Savivaldybė per tą laiką patyrė per 2 mln. litų nuostolių.
Ne per seniausiai Savivaldybė su džiaugsmu rūmų pastatą 10-iai metų išnuomojo verslininkui Antanui Sadauskui, tačiau ir šiam išlaikyti milžinišką pastatą bei mokėti nuomos mokestį pasirodė besą ne pagal jėgas.
Įstatymams nenumatant galimybės sumažinti nuomos mokestį, A. Sadauskas nusprendė sumažinti nuomojamų patalpų plotą (sutartyje tokia sąlyga buvo numatyta), o Savivaldybei neliko nieko kita, kaip ieškoti rūmams kito administratoriaus.
Juo pasirinkta Savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos muzikos centras. Muzikos centrui persikėlus į Žvejų kultūros rūmus, iki šiol jo patikėjimo teise valdomas pastatas Daržų gatvėje pereis Savivaldybės balansan.
Tiek Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė, tiek Muzikos centro direktorius Alvydas Lenkauskas tokį miesto politikų sprendimą sutiko be entuziazmo. Kultūros skyriaus vedėja sakė labiausiai bijanti to, jog Žvejų kultūros rūmams administruoti bei prižiūrėti prireikus papildomų išlaidų, nukentės kitos miesto vykdomos kultūrinės programos.
Dar pesimistiškiau susidariusią situaciją vertino Muzikos centro vadovas. Pasak A. Lenkausko, jį ir jo vadovaujamą kolektyvą baugina skirtingų kadencijų miesto Tarybos sprendimų nepastovumas: "Kiekviena Taryba vis kitaip mąsto apie kultūrą, apie Žvejų rūmus - vieni nori juos parduoti, kiti - užtikrinti kultūrinę veiklą, treti siekia iš to daryti komerciją. Esant tokiai situacijai, mes nežinome, kaip elgtis. Galime paruošti programą kad ir šimtui metų, bet neaišku, ar kita Taryba nenuspręs kitaip. Labiausiai mus ir baugina kultūros politikos nebuvimas."
A. Lenkausko įsitikinimu, tokiu savo sprendimu miesto Taryba jo vadovaujamai įstaigai užkrauna papildomą funkciją. Jai vykdyti, pasak direktoriaus, prireiks papildomų etatų ir, kas be ko, nemenkų lėšų. Šiuo metu, sakė direktorius, Daržų g. esančiose patalpose dirba 9 kolektyvai. Jiems į Žvejų rūmus perkelti bei tinkamai įkurdinti taip pat prireiksią nemažų investicijų.
Kiek konkrečiai tam prireiks pinigų, Kultūros skyrius įpareigotas apskaičiuoti dar šį mėnesį - iki pradedant svarstyti ateinančių metų biudžetą.

Sidebar placeholder