Žvėrys mirtininkai nesitraukia iš kelio

Susidūrimų daugėja

Pernai nuostoliai siekė daugiau kaip 3 mln. litų.

Kelių policija pernai užregistravo 1302 eismo įvykius, kai buvo užvažiuota ant gyvūnų. Avarijose nukentėjo, buvo sužeisti 22 žmonės. Daugiausia avarijų įvyko krašto keliuose - net 533 įvykiai. Magistraliniuose keliuose vairuotojai su gyvūnais susidūrė 386 kartus, rajoniniuose - 163. Statistika nedžiuginanti, susidūrimų tik daugėja. 2011 m. susidūrimų buvo 109 mažiau.

Po avarijų, kai į kelią iššoka dideli žvėrys, automobiliai būna smarkiai sulamdyti. Intensyvaus eismo, magistraliniuose ir krašto keliuose, kur važiuojama dideliu greičiu, pasekmės skaudžiausios.

Draudikai yra apskaičiavę, kad vieno susidūrimo vidutinė žala privatiems klientams pernai siekė 2,6 tūkst. litų ir buvo 13 proc. didesnė nei 2011 m.

Pavojingiausi briedžiai

Didžiausių nuostolių pridaro į kelią išėję briedžiai. Šiam girių milžinui užvirtus ant automobilio, iš šio mažai kas lieka, o kartais mirtinas pavojus iškyla ir vairuotojui bei keleiviams. Draudikai tvirtina, kad susidūrimo su briedžiu vidutinė žala siekia 7800 litų. Rekordinė 56 tūkst. litų išmoka pernai buvo išmokėta apynaujo automobilio vairuotojui - į kelią iššokęs briedis automobilį visiškai suniokojo.

Pagal dažnumą daugiausia susiduriama su stirnomis, dėl jų įvyksta net 44 proc. avarijų. Apskaičiuota, kad avarijos dėl šunų kainuoja vidutiniškai 1600 litų. Net švelnus kiškutis, neatsargiai bėgdamas per kelią, piniginę gali patuštinti 1300 litų. Susidurti galima su šernais, lapėmis, netgi bebrais ar ūdromis.

Skaudžiausia nelaimė įvyko 2011 m. kelyje Maišiagala-Širvintos, kai 6 val. ryto 54 metų moters vairuojamas opelis susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Vairuotoja žuvo. 2008 m. lapkričio mėnesį 19 val. kelyje Tauragė-Eržvilkas-Šimkaičiai automobilis „Renault“ susidūręs su briedžiu vertėsi, vairuotojo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Nuostoliai atlyginami tik tiems vairuotojams, kurie automobilius yra apdraudę kasko draudimu arba drausdamiesi civilinės atsakomybės draudimu dar papildomai apsidraudžia dėl susidūrimų su gyvūnais.

Tvoros negelbsti

Lietuvoje tvoromis nuo žvėrių jau atitverta šimtai kilometrų kelių, tačiau susidūrimų nemažėja. Vairuotojų neapsaugo ir apie laukinius žvėris įspėjantys kelio ženklai.

Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento Biologinės įvairovės skyriaus specialistas Selemonas Paltanavičius tvirtina, jog padaryta išties nemažai, kad mūsų keliuose gyvūnai nežūtų. Tvorų pristatyta, tačiau aiškėja, kad jos neišsprendžia problemos.

Prie įvažiavimų į šalutinius kelius yra vartai, tačiau vairuotojai dažnai tingi juos uždaryti ir palieka galimybę žvėrims patekti į intensyvaus eismo kelius. Briedžiai, jeigu juos kas nors pabaido, lengvai peršoka 2 metrų aukščio tvoras.

Anot S. Paltanavičiaus, tiesdami kelius, žmonės kirto žvėrių takus, todėl priėję tvorą gyvūnai atgal negrįžta, o eina patvoriu, kol prieina tvorų pabaigą. Vietos, kur baigiasi miškai ir tvoros, yra pačios pavojingiausios, vairuotojai turi būti itin atidūs.

Gamtininkas primena, kad žvėrys eina maitintis nuo prietemos iki 21-23 val., todėl šis paros metas laikomas pačiu pavojingiausiu. Kitas pavojingas laikas rytinis - nuo 4 val. Klaidingai manoma, kad žvėrys migruoja. S.Paltanavičius teigia, kad gyvūnus domina šviežios kirtavietės, javų želmenys laukuose.

Vėlų rudenį ir žiemą net prie pat kelio stovinčius žvėris sunku pastebėti dėl pilkšvo jų kailio. Įdomiausia, kad žvėrys turi daug galimybių pabėgti, bet jomis nepasinaudoja. Gamtininkas tvirtina, kad taip nutinka dėl gyvūnų negebėjimo įvertinti, kokiu greičiu atlekia transporto priemonės. Tik likus 10 metrų, gyvūnas suvokia jam gresiantį pavojų, tačiau tuomet jau būna per vėlu pasitraukti.

Kas kaltesnis - žmogus ar gyvūnas? Avarijose žvėrys žūsta arba susižaloja, juos tenka pribaigti, kad nesikankintų. Žmogus irgi rizikuoja gyvybe. „Kaltesnis tas, kuris yra protingesnis. Kiekviena situacija yra kitokia, neįmanoma tokių susidūrimų prognozuoti“, - teigia gamtininkas.

Lietuvoje įrengta 10 požeminių perėjų žvėrims, tačiau jomis pasinaudoja šernai ir smulkesni gyvūnai, lapės, kiaunės. Elniniai žvėrys į jokį urvą nelenda ir niekuomet nelįs.

Turtingose Europos šalyse įrengiami žalieji tiltai, 60-70 m pločio perėjos, užpiltos žeme ir apsodintos mišku. Tokie tiltai kainuoja 10-15 mln. litų. Gamtininkas apgailestauja, kad tokie tiltai mums per brangūs. Net Vokietijoje kasmet įvyksta per 300 tūkst. susidūrimų su gyvūnais.

Ar įmanoma kaip nors atbaidyti žvėris, kad jie staiga nepultų po automobilių ratais? Gamtininkas teigia, kad JAV yra gaminami švilpukai. Pritvirtinti prie automobilių jie skleidžia žmogui negirdimą garsą. Tačiau, gamtininko manymu, mūsų šalyje tokios priemonės nelabai efektyvios, nes yra pritaikytos kito žemyno gyvūnams.

Gamtininkas vairuotojams pataria jokiu būdu nesignalizuoti, kai žvėrys arti. Dėl to gyvūnai gali dar labiau sutrikti ir mestis po automobiliu. Signalizuoti galima iš tolo, kad gyvūnas turėtų pakankamai laiko apsispręsti.

Negalime pykti ant žvėrių. „Tai mes, žmonės, nutiesėme kelius per jų namus, sutrikdėme jų įprastus maršrutus ir ramybę, o ne jie mūsų“, - primena S.Paltanavičius.

Susidūrė tris kartus

Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Šlikas su briedžiais susidūrė net tris kartus. Pastarąjį kartą - šiemet sausio 12-ąją. „Tą dieną Pandėlyje vyko Ūkininkų sąjungos susirinkimas. Išlydėdama žmona palinkėjo nesusidurti su briedžiu, bet lyg tyčia taip ir atsitiko. Grįždamas apie 22 val. pamačiau, kad per lauką atbėga du briedžiai. Stabdžiau, automobilis jau beveik stovėjo, kai išgirdau smūgį į šoną. Žvėris pargriuvo, bet greitai atsikėlė ir dingo miške. Apžiūrėjęs mašiną, radau sudaužytą veidrodėlį, išmuštą šoninį stiklą. Briedis paliko atminimui ir kailio gabalėlį bei nedidelį kauliuką. Buvau apsidraudęs kasko draudimu, todėl draudikai atlygins pusantro tūkstančio litų nuostolių.

Pirmą kartą su briedžiu susidūriau Estijoje, netoli Pernu. Tuomet žvėris užkrito ant automobilio. Pusę dienos vargau, kol įvykį tyrė gamtosaugininkai, policininkai, kol atvyko žuvusio žvėries pasiimti medžiotojai. Dar vienas susidūrimas su briedžiu įvyko keliaujant į Kaliningradą, tarp Kybartų ir Vilkaviškio. Tuomet žvėris irgi žuvo“, - pasakoja ūkininkas.