Praėjusiais metais, laukiant valstybės šimtmečio, buvo nuspręsta sukurti Mažosios Lietuvos regiono heraldiką. Po ilgų diskusijų buvo sukurtas herbas, kuriame pavaizduotas pajūriui puikiai pažįstamas briedis mėlyname skyde, kurį įrėmina du skydininkai - riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Po skydu - kaspinas su šūkiu "Salus publica suprema lex" (lot. Žmonių gėris aukščiausias įstatymas).
Herbą kūrė Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė.
Tuomet buvo aiškinama, kad briedis pasirinktas neatsitiktinai - buvo remtasi dokumentais, kurie nurodė, kad 1939 metais briedžių populiacijos paplitimas Rytų Prūsijos teritorijoje buvo itin didelis, o ir dabar pajūrio savivaldybėse briedis yra dažnas reginys.
Tačiau pasirodo, kad Heraldikos komisija neleidžia patvirtinti tokio herbo.
"Aiškinama, kad briedis yra vokiškas ir jo mūsų herbe būti negali", - kokie Heraldikos komisijos motyvai, persakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Pasak jo, vakar susitikę merai pasipiktino ir nusprendė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę.
"Ekspertai paruoš oficialų raštą ir išsiųsime šalies vadovei. Rašysime, kad mes laisvi šio krašto žmonės laisvai apsisprendėme ir norime briedžio, kuris į šiuos kraštus atėjo anksčiau nei žmonės. Jis yra mūsų ir nelabai kas turėtų į tai kištis. Būtų galima diskutuoti nebent dėl heraldinių taisyklių, jei jos tokios iš viso būtų, bet jų nėra", - pasakojo A. Šulcas.
Mažosios Lietuvos regionui priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Klaipėdos rajonų seniūnijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą