Mažosios Lietuvos kostiumo atgimimas

Tautinio kostiumo dirbtuvės Mano kieme buvo atidarytos šią vasarą. Jos yra didesnio Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centro inicijuoto projekto "Mažosios Lietuvos amatystė" dalis.

Pasak projekto kuratorės, Klaipėdos etnokultūros centro etnokultūrinės veiklos koordinatorės Irenos Armonienės, uostamiestyje buvo poreikis tokiai erdvei atsirasti, nes iki šiol nebuvo vietos, kurioje būtų galima susipažinti su Mažosios Lietuvos regiono kostiumo specifika. "Mieste yra keletas parduotuvių, kuriose prekiaujama suvenyrais, tautodailės dirbiniais, tačiau jie nėra specializuoti, pristatantys konkrečiai Mažosios Lietuvos regioną, jo specifiką. Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo ekspozicijoje pristatoma tik šiam regionui būdinga apranga ir aksesuarai", - kalbėjo I. Armonienė.

Mezga pirštines

Etnologė pažymėjo, jog ne mažiau svarbi ir edukacinė projekto dalis.

"Tie, kas bent truputį domisi etnokultūra, tautiniu kostiumu, atsakys, jog Mažosios Lietuvos regionas garsėjo įvairiais rankdarbiais, ypač siuvinėjimu ir megztomis raštuotomis pirštinėmis, tačiau šiandien nėra moterų, kurios žinotų ir mokėtų megzti tokias pirštines, kokios buvo mūvimos mūsų regione.

O jos buvo labai gražios, egzotiškų ryškių spalvų derinių, ilgos, su vadinamaisiais kedeliukais - sijonėliais - ir maunamos ant sermėgos rankovių arba nertos vąšeliu, megztos koriuko rašteliu", - komentavo ekspozicijos pavyzdžius I. Armonienė ir pridūrė, jog ilgais rudens vakarais (lapkričio mėnesį) klaipėdietės bus kviečiamos į užsėmimus, kuriuose galės išmokti megzti tokias pirštines, susipažins su Mažosios Lietuvos pirštinėms būdingais raštais, kompozicija, technikomis.

Ryškių spalvų pirštinės, puoštos kutais.

Pins pinikus

Spalio mėnesį, pasak I. Armonienės, amatų dirbtuvėse bus pristatomas dar vienas visai pamirštas Mažosios Lietuvos krašto amatas - pintiniai pinikai.

Pintinių pinikų technika, pasak etnologės, labai sudėtingas dirbinys, pinamas iš plonyčių siūlų ant rėmo. "Šiuo metu tik 2-3 moterys Lietuvoje šią techniką yra įvaldžiusios. Ketiname jas pasikviesti ir pamokyti klaipėdietes šios technikos projekto "Mažosios Lietuvos amatystė" užsiėmimuose", - anonsavo projekto koordinatorė I. Armonienė.

Kykas - išskirtinė galvos puošmena

Pintinių pinikų technika buvo naudojama jaunamartės galvos apdangalui - kykui - siūti. "Baltas kykas buvo pasiūtas iš pintinių pinikų arba nėrinių, užtemptų ant specialaus karkaso. Iš viršaus jis būdavo dar apgobiamas plonu šydu. Tokią galvos puošmeną galėdavo nešioti jaunamartės, kurios dar nesusilaukė vaiko, tiksliau, sūnaus, nes susilaukusios dukters dar galėdavo kyku puoštis", - šypteli I. Armonienė.

Įspūdingą puošmeną, anot pašnekovės, ant galvos keldavo ir nuotakos. Jos iki XIX a. pabaigos puošdavosi aukštu cilindro formos galvos apdangalu, padarytu iš juodo aksomo arba fetro. "Šie galvos apdangalai būdingi tik Mažosios Lietuvos regionui", - pažymėjo I. Armonienė.

Netekėjusios merginos, pasak specialistės, plaukų nekirpdavo, kaip įmanydamos stengdavosi juos storinti, pripindamos siūlų, linų, vilnų, kaspinėlių. Įmantriai supinti kasų vainikėliai - buvo pagrindinė netekėjusių Mažosios Lietuvos regiono merginų puošmena. Tokia šukuosena būdavo daroma sekmadieniui ir laikydavo visą savaitę. Ištekėjusioms plaukų rodyti jau nevalia. Juos moterys slėpdavo po kepuraitėmis, skarelėmis.

Efektingas nuotakos galvos apdangalas - kykas buvo dėvimas tik Mažosios Lietuvos regione.

Šviesusis ir tamsusis periodai

Šalia galvos apdangalų Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo ekspozicijoje akį traukia juostos. "Juostos - vienas ryškiausių, įdomiausių tautinio kostiumo akcentų", - sako Klaipėdos etnokultūros centro tautinio kostiumo ekspertė, dailininkė Elena Matulionienė, kuri kostiumo dirbtuvėse lankytojus konsultuoja tautinio kostiumo klausimais.

Specialistė pažymi, jog Mažosios Lietuvos kostiumo raida skirstoma į du etapus: ankstyvąjį (iki XIX a. pabaigos) ir vėlyvąjį.

"Ankstyvojo periodo kostiumas buvo šviesesnis. Skiriamuoju ankstyvojo ir vėlyvojo kostiumo akcentu galima laikyti moterų prijuostes. Iki XIX a. pabaigos moterys dėvėjo baltas linines prijuostes su įaustais raudonais raštais, vėliau buvo nešiojamos tamsios prijuostės ir visas kostiumas tapo tamsesnis", - aiškino E. Matulionienė.

"Ankstyvuoju periodu buvo dėvimos plačios juostos. Mažai jų išliko Mažosios Lietuvos regione. Ekspozicijoje pristatome pagal autentišką muziejinį eksponatą atkurtą juostą, kuri žavi labai įspūdingais, raitytais raštais. Vėlyvuoju periodu paplito siauros juostelės, kurios yra patogesnės ką nors surišti, pririšti", - teigė E. Matulionienė.

Pagal autentišką eksponatą atkurta Mažosios Lietuvos regiono juosta žavi labai vingriais raštais.

Šimtaraštės juostos

Siauros juostelės, pasak dailininkės, buvo naudojamos visame pasaulyje, tačiau Mažosios Lietuvos regione naudotos juostelės išsiskyrė savo raštais. "Kitų Lietuvos regionų juostose paprastai buvo naudojamas vienas arba keletas rašto elementų. Mažosios Lietuvos regione vienoje juostelėje gali būti daug skirtingų elementų. 2 metrų ilgio juostelės atkarpoje esu suskaičiavusi daugiau kaip 30 skirtingų raštų elementų. Todėl jos vadinamos šimtaraštėmis arba daugiaraštėmis juostomis", - pasakojo E. Matulionienė.

Skiriasi ir Mažosios Lietuvos juostų spalvos. "Paprastai juostos būdavo balto dugno ir spalvotais (raudonais, mėlynais, juodais) vilnoniais siūlais įaustais raštais. Mažosios Lietuvos siauros šimtaraštės juostelės išsiskiria įdomiais spalvų deriniais. Pavyzdžiui, derinamas tamsus fonas ir tamsus raštas, fonas ir raštas gali būti iš dviejų spalvų. Tad juostoje gali būti derinamos net keturios spalvos", - sakė pašnekovė.

Mažosios Lietuvos regione juostas, anot pašnekovės, ryšėjo moterys. "Vyrai siauromis šimtaraštėmis juostelėmis tik skrybėles puošdavo. Kad kelnės nekristų, Mažosios Lietuvos krašte ir Žemaitijoje vyrai net odinius diržus turėjo. Juostos gi būdavo rišamos kaip puošmena ant sermėgos, tačiau Mažojoje Lietuvoje vyrai ir moterys dažniau puošdavosi dailiai siuvinėtais diržais. Toks siuvinėtas diržas ir dabar yra labai madingas aksesuras", - šypsosi E. Matulionienė, demonstruodama rankų darbo šedevrą, kurį dirbtuvėse galima ir įsigyti.

Bus daugiau.

Tautinio kostiumo dirbtuvės veikia nuo pirmadienio iki šeštadienio 11 - 18 val. Klaipėdos etnokultūros centro tautinio kostiumo ekspertė, dailininkė Elena Matulionienė tautinio kostiumo klausimais konsultuoja tel. (8-46) 410108 arba el. p. [email protected].