Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. - Juozapaitytė) Šimkų šeimoje.
Pakrikštytas Piktupėnų lietuviškoje evangelikų liuteronų bažnyčioje. Jo vaikystės ir brendimo metai praėjo senoje Rytprūsių Lietuvoje, kur vaikai augo ir žaidė kalbėdami lietuviškai.
1896-1904 metais Jonas Šimkus mokėsi vietos kaimo mokykloje ir baigė šešias klases.
Po pradinio mokslo Jonas padėjo tėvams ūkininkauti. 1912 m. jis buvo pašauktas į karinę tarnybą vokiečių kaizerinėje kariuomenėje.
Tarnybą atliko 1-osios artilerijos brigados mokomojoje kuopoje ir ją baigė leitenanto laipsniu.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas ir pasiųstas į frontą.
Nuo 1914 m. rugpjūčio iki 1915 m. rugsėjo mėn. dalyvavo kautynėse su rusais, vėliau permestas į prancūzų frontą (iki 1918 m. lapkričio 11 d.).
Už parodytą narsą kautynėse su priešais leitenantas Jonas Šimkus buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Geležiniu kryžiumi.
Pasibaigus karui, grįžo į gimtąjį sodžių. Tačiau neilgam. Lietuvos Tarybai paskelbus atkuriant laisvą, nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ėmus formuoti Lietuvos kariuomenę (Lietuvą puolė bolševikai ir lenkai, grėsė bermontininkų įsiveržimas), jis ilgai negalvodamas perėjo sieną ir atvyko į Tauragę, kur 1919 m. kovo 7 d. savanoriu įstojo į steigiamą 1-ąjį pėstininkų Žemaičių batalioną.
Su savim į Tauragę iš Rytprūsių atsivedė net 30 jaunų vyrų, kurie kurį laiką buvo karinio apmokymo instruktoriais.
Jonas Šimkus buvo paskirtas į Šiaulių komendantūros kuopą ir balandžio 24 d. jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis.
Balandžio 27 d. jis perkeliamas į kariuomenės artileriją ir gegužės 24 d. paskirtas į 1-mą artilerijos pulką baterijos vyresniuoju karininku. Nuo 1919 m. gegužės pabaigos iki 1920 m. sausio mėn. dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus prie Ylakių, Rozalino, Neu Griunvaldo, Komariškių dvaro, Ilukštos, Daugpilio ir Jadvygavos dvaro. Už pasižymėjimus ir narsą leitenantas Jonas Šimkus 1921 m. sausio 7 d. buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu su kardais (vėliau šis ordinas buvo pakeistas į Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną). Pasibaigus kovoms su lenkais, 1922 m. rugsėjo 16 d. jis skiriamas 4-ojo artilerijos pulko haubicų baterijos vadu. 1922 m. pabaigoje ir 1923 m. sausio pradžioje Lietuvos vyriausybei ir Šaulių sąjungai organizuojant Klaipėdos krašto atgavimo operaciją (Klaipėdos krašto sukilimas), leitenantas Jonas Šimkus buvo paskirtas į Pagėgių komendantūrą. 1927 m. rugpjūčio mėn. jam suteikiamas kapitono laipsnis. Iki 1930 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje įvairiuose vietovėse. 1930 m. liepos 30 d. buvo paskirtas į Ginklavimosi valdybos artilerijos skyrių ir jame tarnavo iki 1932 m. sausio 2 d. Išeinant į atsargą Jonui Šimkui buvo suteiktas majoro laipsnis. Būdamas atsargoje, J.Šimkus įsijungė į ugniagesybos veiklą. Berlyne tobulinosi ugniagesybos kursuose, po kurių ėjo Kauno brandmajoro pareigas. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai su žmona Marijona (merg. - Jocytė) ir vaikais Algirdu ir Rasa Beatriče pasitraukė į Vakarus. Buvo aktyvus lietuvių bendruomenės, ramovėnų ir šaulių kuopos narys, palaikė ryšius su Vydūnu, J. Stiklioriumi ir kitais Mažosios Lietuvos veikėjais. Majoras Jonas Šimkus mirė 1968 m. balandžio 10 d.
Paruošė Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius V.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą