Tris vaikus su vyru iš Čilės globojanti palangiškė Airida Freitakaitė: „Didžiausi džiaugsmai mūsų šeimoje – vaikų šypsenos, jų ramybė ir atvirumas“

„Šis sprendimas nebuvo staigus – globos idėja jų šeimoje brendo ne vienerius metus, stebint kitų globėjų patirtis, girdint jų išgyvenimus ir tylų džiaugsmą, kai vaikas pradeda jaustis saugus. 

Gyvendami Palangos krašte jaučiamės labai laimingi ir ramūs. Tai ypatinga vieta, suteikianti vaikams erdvės augti lauke, kvėpuoti grynu jūriniu oru ir pažinti pasaulį per gamtos ritmą. Ramūs pasivaikščiojimai miške, žaidimai smėlyje, švelnios bangos ir saugi, draugiška bendruomenė kuria šiltą ir sveiką aplinką vaikams. Manau, kad Palanga yra itin palanki vieta auginti vaikus,“ – Airida sakė „Palangos tiltui.“

– Miela Airida, papasakokite apie savo šeimą – kas esate jūs ir kokios vertybės jus jungia kasdienybėje?

– Esame penkių asmenų šeima, kurią kasdien jungia meilė, pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Aš esu lietuvė, mano proseneliai kilę iš Žemaitijos, o mano vyras – iš Čilės, nors jo prosenelių šaknys siekia Europą.

Mūsų kasdienybėje ypač svarbios vertybės – pasitikėjimas vienas kitu, pagarba, atsakomybė ir rūpestis. Didelį dėmesį skiriame šeimos ryšiams, bendram laikui ir vaikų ugdymui. Su meile perduodame vaikams tiek Lietuvos, tiek Čilės tradicijas, kalbą, papročius ir kultūrą, mokydami juos atvirumo pasauliui bei pagarbos savo šaknims.

–Kada ir kaip jūsų šeima pasipildė naujais mažaisiais gyventojais? Ar prisimenate tą pirmąją akimirką?

– Mergaitės mūsų šeimą papildė prieš šešerius metus. Tą laiką prisimenu labai ryškiai ir su dideliu jauduliu. Dar prieš pirmąjį susitikimą ruošiau joms kambarį, galvodama apie kiekvieną smulkmeną ir nekantriai laukdama akimirkos, kai važiuosime susitikti. Tai buvo ypatingas metas, kupinas meilės, vilties ir šilto laukimo, kuris iki šiol gyvas mano širdyje.

–Kas buvo sunkiausia pradžioje, kai tapote globėjais net keliems labai mažiems vaikams vienu metu?

– Pradžioje didžiausias iššūkis buvo sukurti pasitikėjimą ir pastovumo jausmą vyriausiajai mergaitei. Ji labai bijojo būti palikta, bijojo išeiti iš namų – jai atrodė, kad galiu ją kažkur išvežti. Tai buvo itin jautrus laikotarpis, reikalavęs daug kantrybės, ramybės ir besąlygiško buvimo šalia. Didelė pagalba tuo metu buvo psichologė Jelena.

Laikui bėgant baimės po truputį blėso, žaizdos pradėjo gyti, o šiandien jau gyvename su kitokiais iššūkiais, augdami kartu ir stiprėdami kaip šeima.

–Su kokiais iššūkiais susiduriate šiandien?

– Šiandien, būdami globėjais, susiduriame tiek su emociniais, tiek su praktiniais iššūkiais. Emociškai svarbiausia – kantrybė, gebėjimas suprasti vaikų jausmus, jų patirtas patirtis ir nuolat stiprinti tarpusavio ryšį. Kartais tenka padėti jiems įveikti baimes, nusivylimus ar vidinius išgyvenimus, kurie iškyla augant.

Kasdienybėje iššūkių taip pat netrūksta – laiko planavimas, atsakomybės, ugdymas ir visų vaikų poreikių suderinimas. Tačiau net ir šie išbandymai tampa prasmingi, nes kiekviena įveikta diena dar labiau stiprina mūsų šeimą ir tarpusavio pasitikėjimą.

–Kaip padedate vaikams jaustis saugiai ir pasitikėti suaugusiais po patirtų išgyvenimų?

– Vaikams jaustis saugiai ir pasitikėti suaugusiais padeda kasdienė, aiški ir pastovi rutina. Stengiamės, kad dienos būtų nuspėjamos – planuojame išvykas, kartu ruošiamės kasdieniams darbams. Ypač svarbūs bendri susibūrimai: vakarienės ruošimas kartu ir ramus pasisėdėjimas prie stalo, kai galime pabendrauti, pasidalinti dienos įspūdžiais ir tiesiog pabūti kartu.

Šie paprasti, bet labai prasmingi momentai kuria artumą ir saugumo jausmą. Taip pat kiekvieną sekmadienį kartu einame į bažnyčią – tai tapo svarbia mūsų šeimos tradicija.

–Kokie yra didžiausi kasdieniai džiaugsmai jūsų šeimoje, leidžiantys suprasti, kad einate teisingu keliu?

– Didžiausi kasdieniai džiaugsmai mūsų šeimoje – vaikų šypsenos, jų ramybė ir atvirumas. Kai matau, kad jie jaučiasi saugūs, nebebijo klausti, pasakoti ar tiesiog būti savimi, suprantu, jog einame teisingu keliu. Maži kasdieniai momentai – bendras juokas prie stalo, apkabinimai, nuoširdūs pokalbiai prieš miegą ar paprastas buvimas kartu – tampa didžiausiu patvirtinimu, kad meilė, kantrybė ir pastovumas duoda vaisių ir kuria tikrus namus.

–Kaip globa pakeitė jus pačią – kaip žmogų, moterį, mamą?

– Globa mane išmokė kantrybės, gilesnio jautrumo ir gebėjimo klausytis ne tik žodžių, bet ir tylos. Tapau stipresnė, bet kartu ir švelnesnė, labiau vertinanti mažus dalykus ir akimirkas. Kaip mama išmokau mylėti be sąlygų, priimti kiekvieną vaiką su jo patirtimis ir leisti santykiams augti savu tempu. Šis kelias mane subrandino, praplėtė širdį ir parodė, kiek daug gali meilė, kai ja dalijamasi kasdien.

–Kokią reikšmę turi bendruomenė ir tarpusavio palaikymas?

– Bendruomenė ir tarpusavio palaikymas globėjų kelyje turi neįkainojamą reikšmę. Kai šalia yra žmonės, kurie supranta be ilgų paaiškinimų, net sunkiausios situacijos tampa lengviau įveikiamos. Globos centro komanda yra tvirta atrama globėjams – ji ne tik nuolat padeda, bet ir suburia mus į susitikimus, kuriuose galime atvirai dalintis savo patirtimi, emocijomis ir išgyvenimais.

Ypač pasisekė, kad turime nuostabią globos koordinatorę Vitaliją, kurios nuoširdumas, palaikymas ir profesionalumas kuria saugumo jausmą bei stiprina mus kasdien.

–Ar skatintumėte kitas šeimas ryžtis globai? Ką svarbiausio norėtumėte joms pasakyti?

– Tikrai skatinu kitas šeimas ryžtis globai. Tai neįkainojama patirtis, kuri keičia ne tik vaikų, bet ir mūsų pačių gyvenimus. Svarbiausia suprasti, kad globos kelias reikalauja kantrybės, meilės ir pastovumo, tačiau kiekviena įveikta diena atneša džiaugsmą, šypsenas ir jausmą, kad darai tikrai prasmingą darbą. Nebijokite iššūkių – jie augina ir vaikus, ir mus pačius, o kiekviena meilės investicija sugrįžta su kaupu. Tai patirtis, kuri praplečia širdį ir sukuria tikrus namus.

–Jūsų didžiausia svajonė?

– Mano didžiausia svajonė – kad vaikai augtų saugūs, mylimi ir pasitikintys savimi. Kad jų širdyse būtų ramybė, o namai visada būtų vieta, į kurią norisi grįžti. Svajoju, kad jie užaugtų stiprūs, gebantys kurti gražius santykius ir tikėti savimi, o mūsų šeima ir toliau augtų meilėje, supratime ir tarpusavio ryšyje.

Gyvendami Palangos krašte jaučiamės labai laimingi ir ramūs. Tai ypatinga vieta, suteikianti vaikams erdvės augti lauke, kvėpuoti grynu jūriniu oru ir pažinti pasaulį per gamtos ritmą. Ramūs pasivaikščiojimai miške, žaidimai smėlyje, švelnios bangos ir saugi, draugiška bendruomenė kuria šiltą ir sveiką aplinką vaikams.

Manau, kad Palanga yra itin palanki vieta auginti vaikus – čia jie turi ir natūralios erdvės, ir galimybių pažinti pasaulį savo tempu, o mes, suaugusieji, galime džiaugtis ramiu ir saugiu kasdienybės ritmu.

–Ką palinkėtumėte Palangos bendruomenei ir visiems globėjams, pradedant 2026-uosius?

– Palinkėčiau Palangos bendruomenei ir visiems globėjams Naujaisiais metais daug kantrybės, širdies šilumos ir bendrystės. Tegul kiekviena diena atneša mažų džiaugsmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo akimirkų. Tegul globos kelias būna kupinas meilės, o šie metai atneša ramybę, stiprybę ir tikėjimą, kad kartu galime kurti tikrai saugią ir laimingą aplinką vaikams.