Aistros dėl piliakalnio pavadinimo

Anot mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, Turizmo taryboje keltas klausimas aktualizuoti būtent Gargždų pavadinimą, − kad jis būtų pirminis.

Kone kiekvienas Klaipėdos rajono, kaip ir visos Lietuvos, piliakalnis turi po keletą pavadinimų. Ne išimtis – ir šis piliakalnis. Šalia jo stūksantis akmuo su užrašu „Gargždai“ įsimena kone kiekvienam, bent kartą įvažiavusiam į Gargždus. Kad šalia – ir piliakalnis, išryškėjo pastaraisiais metais įgyvendinus Kalniškės piliakalnio pritaikymo kultūros ir viešojo turizmo reikmėms projekto pirmą etapą.

Įvairiose duomenų bazėse piliakalnio pavadinimo variantų pateikimo eilės tvarka bei pačios pavadinimų formos įvairuoja.  

Internetiniame 2007 m. „Vietovardžių žodyne“ pirminis pavadinimas teikiamas Anėlyno, šalutinis – Kalniškės. Kalbos komisijos nutarimais, išaiškinimais ir leidiniais turėtų vadovautis visos kitos duomenų bazės, deja, dažnai pasitaiko klaidų, nes tokių registrų rengėjai ne visada pavadinimus suderina su vietovardžių specialistais. Lietuvos piliakalnių sąvade pirminis piliakalnio pavadinimo variantas – Gargždų, − kaip šalutiniai teikiami Kalniškės, Anielino, Gargždės pilalės.

Kultūros vertybių registre pirminis variantas teikiamas Kalniškės (todėl taip buvo pavadintas ir šio piliakalnio sutvarkymo projektas), šalutiniai – Gargždų, Anielino.

Janina Valančiūtė 2010 m. knygoje „Vėžaičiai“ piliakalnį įvardija kaip Gargždų ir remdamasi Lietuvos piliakalnių atlasu nurodo I tūkst. – XIII a.  jo atsiradimo datą. Pasak istorikės, vieta, kurioje yra piliakalnis, XIX a. II pusės – XX  a. pradžios istoriniuose šaltiniuose vadinta Anielinu pagal Gargždų dvaro palivarką. Kaip patikslino Gargždų karšto muziejaus direktorius Marius Mockus, Anėlyno (Anielyno, Anielino) pavadinimas kilo nuo XIX a. II p. asmenvardžio − minėto palivarko valdytojos Anelės Milžinskienės. XX a. pr. archeologijos draugijai renkant informaciją apie archeologinius objektus prie pirminių pavadinimų buvo prirašomi ir „buitiniai“ žmonių naudoti vietovių pavadinimai ir čia buvo padaryta klaida, nes Anielynu žmonės vadino ne piliakalnį, o buvusį palivarką, − tai atsispindi ir Stalmoko Gargždų istorijos rankraštyje, ir minėtos draugijos standartinėse anketose. Anielyno pavadinimą žmonės naudojo XIX a. II p. turėdami omenyje palivarką, o ne šalia esantį piliakalnį. Anelė niekaip nesisiejo su piliakalniu, šis pavadinimas labiau tiktų, jei būtų į registrą traukiamas minėtas palivarkas.

Pastebėję tokį dalyką, Savivaldybės darbuotojai turėtų kreiptis į Kalbos komisiją, kad savo šaltinyje pasitaisytų, dar kartą pasitikrinę argumentus, bet, kaip patikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vietovardžių specialistė Aistė Pangonytė, naujai rengiamame daugiatomiame „Lietuvos vietovardžių žodyne“ teisybė dėl šio piliakalnio pavadinimų pirmumo turėtų būti atkurta, o Anėlyno (Anielino, Anieliškės) forma patikslinta.

Teritorija, kurioje yra piliakalnis, nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl keičiant pavadinimą turėtų būti priimamas Vyriausybės nutarimas.  Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia išvadas Vyriausybės nustatyta tvarka keičiant gyvenamųjų vietovių pavadinimus, − tuomet jie įtraukiami į valstybės registrą. Tačiau tokie objektai kaip piliakalniai nefigūruoja valstybės registre. Jeigu Savivaldybės taryba priimtų sprendimą, pavadinimas nebūtų oficialiai registruojamas jokiame valstybės registre, nebent tikslinamas Kultūros vertybių registre, kuris taip pat nėra tikslus ir neturi valstybės registro statuso. Tačiau būtent šiame registre fiksuojama pirminė forma patenka į kartografiją, rodykles, įvairius aprašus, turistams skirtus leidinius ir pan. 

„Norėtume paklausti ir rajono gyventojų nuomonės, ar pirminis pavadinimas turėtų būti Gargždų, ar Kalniškės piliakalnio, nes pavadinimo keitimo procedūros nėra trumpos ir reikalauja lėšų ir darbo sąnaudų“, − sakė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Nuomonę galima siųsti el. paštu [email protected].