Antano Mončio namai-muziejus įžengė į trečią dešimtį

Sukakties dieną – žvakė

Jubiliejiniai Antano Mončio namų-muziejaus metai prasidėjo liūdnoka gaida: buvo sumažinta pinigų. Tiesa, lėšos buvo nurėžtos visoms šalies kultūros įstaigoms, tačiau metų pabaigoje tai, kas sumažinta, buvo kompensuota.

„Galiu drąsiai pasakyti: Antano Mončio namai-muziejus yra fenomenas – visoje Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuris išgyventų gaudamas tokį menką finansavimą. Tad lėšos buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nerengėme jokių iškilmių – tik tradiciškai uždegėme žvakę, nes liepos 10-oji, kai duris atvėrė muziejus, yra ir A. Mončio mirties diena. Mums tikrai svarbesni yra ateinantys metai: 1921-ųjų birželio 8-ąją Kretingos apskrityje, Mončių kaime, gimė būsimasis skulptorius. Štai apie šį jubiliejų skelbsime“, – kalbėjo L. B. Turauskaitė.

Muziejus turi du steigėjus: Palangos miesto savivaldybę ir A. Mončio fondą. Beje, pernai buvo išrinktas naujas jo valdybos pirmininkas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Pasak muziejaus direktorės, kol kas pagrindinis lėšų šaltinis yra Savivaldybė, o jeigu fondas prisidėtų tokia pat dalimi, gyvuoti būtų kur kas lengviau. Kol kas lėšų pakanka išlaikyti nuolatinei ekspozicijai ir darbuotojams, kitai muziejaus veiklai – pirmojo aukšto galerijoje vykstančioms parodoms ir projektams – lėšų tenka ieškotis iš šalies, teikiant paraiškas įvairiems fondams.

Menininko sūnaus dovana

Šiuo metu Antano Mončio namų-muziejaus fonduose yra per 4 tūkst. eksponatų. Kasmet jų gausėja, ir visus juos deramai sutvarkyti – dar vienas didžiulis ateities darbas.

„Sulaukiame išties malonių staigmenų: į mūsų fondus atkeliauja su A. Mončiu susijusių dokumentų, jo laiškų – tiesa, jų gaunam vis mažiau, – menininko kurtų parodų afišų, nuotraukų. Štai prieš porą metų Prancūzijoje gyvenantis Perkūnas Liutkus mums padovanojo Antano Sutkaus fotografuotą nuotrauką, kurioje – Antanas Mončys“, – pasakojo L. B. Turauskaitė.

Viena didžiausių muziejų pasiekusių pastarojo meto dovanų – skulptoriaus vyriausiojo sūnaus Žano Kristofo perduota pirmoji tėvo sukurta skulptūra „Pamatinė grandis“. Šis kūrinys itin vertingas, nes yra pati pirma iš A. Mončio sukurtų grandinių ir vienintelė iš kalkakmenio: visos kitos grandinės vėliau buvo išdrožtos iš medžio.

„Žinoma, muziejai turėtų ne dovanų laukti, bet patys įsigyti eksponatus. Tačiau yra kaip yra – pernai penktą kartą pas mus vykusio Vilniaus aukciono kolekcijoje buvo A. Mončio skulptūra „Moteris“, kurią labai norėjome įsigyti, bet neįstengėme“, – apgailestavo muziejaus direktorė.

Erdvės keičiasi

Prakalbus apie galeriją bei jubiliejiniais metais įvykusias parodas ir projektus, L. B. Turauskaitė atkreipė dėmesį į naujovę – pernai vasaros viduryje vienoje iš trijų galerijos salių, bendradarbiaujant su bendrove „Out of Office“, buvo įkurta kompiuterizuota darbo erdvė, kurią ypač pamėgo jaunimas. O ir menininkai ją palankiai įvertino: šį pavasarį savo parodą į muziejų atvešianti dailininkė Jūratė Stauskaitė sakė ir šią erdvę su malonumu panaudosianti ekspozicijai.

„Pernai, kaip ir kasmet, pas mus įvyko daug parodų, daug projektų, čia skambėjo tokios dailininkų, rašytojų, fotografų, muzikantų pavardės, kaip: Giedrius Liagas , Rytas Jurgelis, Ričardas Šileika, Marijus Gailius, Donatas Bielkauskas (Donis), Algis Griškevičius, Sonata Lepaitė, Paulina Vyšniauskytė, Tomas Daukša, Audrius Gražys, Virginijaus Kinčinaitis, Rosanda Sorakaitė ir Povilas Ramanauskas, Gytis Skudžinskas, Augustė Santockytė. Metai buvo turtingi, norisi tikėti, kad ir 2020-ieji bus tokie“, – trumpai praėjusius metus apžvelgė muziejaus direktorė.

Projektą susies su M. K. Čiurlioniu

Šiemet Regioninės kultūros taryba jau skyrė lėšų trims projektams. Pasak muziejininkės, pirmasis projektas „Meniniai pasisveikinimai“ susidės iš trijų dalių: kovo 3 dieną Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose-muziejuje bus atidaryta Antano Mončio kūrinių paroda, kurios atidaryme dalyvaus ir multiinstrumentalistas Donatas Bielkauskas-Donis, muzikuojantis A. Mončio moliniais švilpiais.

„Antroji projekto dalis – Palangoje baigusio gimnaziją, JAV gyvenančio Vytauto Petrulio, kuriam šių metų liepą sukaks 90 metų, kino kamerų kolekcijos paroda mūsų muziejuje, kurią rengiame kartu su kolekciją saugančiu Lietuvos kino, teatro ir muzikos muziejumi. Beje, V. Petrulis, kurį tikimės išvysti parodos atidaryme, yra išlaikęs filmuotą medžiagą iš savo kelionių į Lietuvą, į Palangą, ir viliamės, kad galėsime tą medžiagą pamatyti.

Trečia dalis – meninis edukacinis renginys, kurio metu žmonės, girdėdami M. K. Čiurlionio muziką, galės patys kurti ir pasivaikščioti tais takais, kuriais jis vaikštinėjo – nuo namo L. Vaineikio gatvėje iki jūros tilto, ant kurio M. K. Čiurlionis visą dieną savo sužadėtinės pralaukė“, – pasakojo L. B. Turauskaitė.

Atvyks garsenybės

Kitas projektas – „Vakarų Lietuvos kultūros sferos darbuotojų, susijusių su vizualiųjų menų sritimi, kvalifikacijos kėlimas“, kurio metu muziejuje vyks 8 seminarų ciklas, skirtas ne vien muziejų ar galerijų, nes šiame regione jų nėra daug, darbuotojams.

„Pastaruoju metu labai daug įvairių sričių įstaigų, organizacijų įsilieja į parodų rengėjų lauką: parodos rengiamos ir autobusų stotyse, ir baseinuose ir viešbučiuose, ką jau kalbėti apie bibliotekas, kultūros centrus, bendruomenių namus. Dar yra vietos politikai – savivaldybių tarybose esama kultūros komitetų, ir jiems priklausantieji sprendžia, tarkim, biudžetinių įstaigų vizualiųjų menų projektų rengimą ir finansavimą, o priimant sprendimus reikia žinoti specifiką. Tad mes norime į projektą įtraukti ir politikus, kad jie daugiau išgirstų apie meną, jo istoriją, apie meno rinkas, apie jo sklaidą, jo vadybą ir klaidas, apie pridėtinę vertę. Paskaitos bus labai įvairios, pranešėjai atvyks iš Valdovų rūmų, M. K. Čiurlionio muziejaus, Vilniaus aukciono bei Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro“, – muziejaus direktorė įsitikinusi, kad dalyviai turės daug naudos.

Į trečiąjį projektą „WSPAK: įtampos ir garsai“ atvyks šeši menininkai iš Lenkijos: jie surengs kūrybines dirbtuves A. Mončio namuose-muziejuje, į kurias pasikvies ir D. Bielkauską-Donį, rengs parodas, performansus ir koncertus. Beje, vienas iš menininkų architektas Andžej Krol buvo pažįstamas su A. Mončiu ir dirbo jo ateljė Paryžiuje. Ten jis sukūrė dvi skulptūras, kurios turėtų būti eksponuojamos Palangoje.

„Dar viena naujiena – režisierius Linas Mikuta jau baigia kurti pilnametražį dokumentinį filmą „Antanas Mončys: žemaitis iš Paryžiaus“, kurio premjerą turėtume jau išvysti šį rudenį“, – pasidžiaugė Loreta Birutė Turauskaitė.