M. Putrienė į redakciją atėjo jau pramynusi visus jai žinomus kelius, apsilankiusi savivaldybėje ir nebežinanti, kur toliau eiti. Atsinešė sąskaitą - 438 Lt už šildymą, nors jos bute Baltijos prospekte 27 - tik 10 laipsnių šilumos.
Šąla ir moka
Pasak moters, prieš kokius septynerius metus bute būdavę taip šilta, kad jie su vyru kartonu radiatorius uždengdavę, o paskui, kai kažkas kažką padarė boilerinėje, situacija pablogėjo.
Kai dar buvo gyvas jos vyras laivo kapitonas Mykolas Putrius, kentėjo abu - vyras pats nuorindavo radiatorius ir teisybės neieškojo, nors žiemą bute vilkėdavo kailinius. Dabar likusi viena našlė nebegali išleisti oro iš radiatorių - per silpnos rankos.
Kad tai sudėtingas veiksmas, moteris sako pati įsitikinusi. Kartą jos bute apsilankė meistrai. Jie išleido orą iš radiatorių, buvo šilta visuose kambariuose. Tačiau paaiškėjo, kad meistrai atsukti atsuko, o užsukti pamiršo, tad vienas kambarys patvino.
"Juk tai buvo meistrai, o ko norėti iš manęs?" - stebėjosi M. Putrienė. Kadangi ji pati nuorinti radiatorių negali, mano, kad vos ne kas savaitę reikėtų kviestis santechniką.
Bendrijos pirmininkas, paaiškinęs, jog už radiatorius jis neatsakąs, siūlė pastatyti automatinį oro nuleidiklį. Moteris apskaičiavo, kad tai kainuotų apie 250 Lt. Negana to, kad jai tai didžiuliai pinigai, specialistai sakę, esą tai nepadės. Kai nesutiko, pirmininkas neva pareiškęs, kad tada jai galįs padėti tik Dievas. Bet M. Putrienė šmaikštauja, jog kas mėnesį po 25 Lt už aptarnavimą moka ne jam, o namų bendrijai.
Nepavyksta įtikinti
Daugiabučių namų savininkų bendrijos "Svajonė", kuriai priklauso namas Baltijos pr. 27, pirmininkas Viktoras Zubkovas dievagojosi labai norėjęs padėti senai moteriai - jos bute lankęsis gal dešimt kartų, siūlęs ir specialistus atvesti, ir komisiją. Pirmininko manymu, kartą per mėnesį ar tris savaites reikia radiatorius nuorinti, ir būtų šilta. Jis sutaręs su bendriją aptarnaujančia bendrove, davęs moteriai šaltkalvio telefoną, tačiau senolė pareiškusi nenorinti jo nuolat kviestis, ir viskas.
Tada V. Zubkovas sako pataręs nusipirkti automatinį nuorintuvą, kainuojantį 36-46 Lt, bet moteris ir to atsisakiusi.
Pirmininkas sako kalbėjęs ir su moters sūnumi, prašė, kad nupirktų mamai tai, ko reikia. Tačiau šis, kaip ir mama, laikosi nuostatos, kad nuorintuvus turi pirkti bendrija. Pasak V. Zubkovo, pagal bendrijos įstatus, jai priklauso tik magistraliniai vamzdžiai, o tai, kas prie jų yra prijungta, t. y. tai, kas yra bute, yra savininkų turtas, ir jie juo turi rūpintis patys.
Bendrija neišgali
Pirmininko teigimu, M. Putrienės bute dėl techninių aplinkybių nieko daugiau negalima padaryti, nes sovietmečiu padaryta bloga sistema, tad radiatoriuose susikaupia oras. Ta pati problema - ir priešais esančiame bute, kuriame irgi gyvena viena moteris. Namas labai didelis, turi 5 laiptines, per 100 butų. Vienoje jo pusėje tebėra sovietinė pajungimo sistema. Norint ją pertvarkyti, pirmininko manymu, reikia mažiausiai pusės milijono litų, o bendrija tokių pinigų neturi.
2001-aisiais bendrija ėmė apie 460 tūkst. Lt kreditą. Už tuos pinigus sutvarkytas stogas, elektros laidai, pakeisti visi centriniai vamzdžiai, renovuota boilerinė, įstatyti plastikiniai langai. "Padarėme tiek, kiek įmanoma", - sako V. Zubkovas.
Pasak V. Zubkovo, kitų penktų aukštų butų gyventojai turi nusipirkę kraniukus radiatoriams nuorinti, jeigu kas ne taip, ateina į pagalbą šaltkalvis, ir niekas nesiskundžia. O senai moteriai to paaiškinti nepavyksta.
Gyventojas turi rūpintis pats
Algis GAIŽUTIS, Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas
Jeigu visame name viskas gerai, o tik viename bute blogai, tai reikia spręsti jo problemas. Yra senų žmonių, kurie moka bendrijai pinigus ir mano, kad ji jiems turi pakeisti langus, radiatorius ir visa kita, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tai, kas yra buto savininko nuosavybė, tuo turi rūpintis jis pats. Kitas dalykas, kartais būna tiesiog žmogus nesutaria su bendrijos pirmininku, ir tai jau ne šildymo, o kitos problemos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą