„Banguojanti jūra nėra pramoga, ji labai pavojinga, todėl reikia ir patiems galvoti apie savo saugumą. Kone kiekvienas mano, kad nepaskęs, bet jūroje daug duobių, povandeninės srovės stipriai neša nuo kranto“, – pasakoja uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Prie jūros nerasime žalios vėliavos
Pajūryje esančiuose gelbėjimo postuose nuolatos plevėsuoja dvi vėliavos, signalizuojančios apie gelbėtojus, saugumą bei galimybę bristi į vandenį.
„Viršutinė vėliava, kuri būna geltonos ir raudonos spalvos, reiškia, kad budi gelbėtojai. Apačioje kabo dar viena – raudona arba geltona. Jei oro sąlygos prastos, didelis bangavimas – keliama raudona vėliava, draudžianti maudytis. Geltona maudytis leidžia, tačiau įspėja, kad pavojinga. Dar yra ir žalia, užtikrinanti 100 proc. saugumą, bet jos niekada nekabiname, nes jūroje pavojinga visada“, – galimas vėliavų spalvas vardija A. Siakki.
Pašnekovas pabrėžia, kad žmonės, nežinantys, ką reiškia tam tikros spalvos vėliava, visada gali paklausti gelbėtojų arba sužinoti iš paplūdimyje esančių informacinių stendų: „Vėliavų spalvos priklauso nuo oro, tačiau šiuo metu dažniausiai plevėsuoja raudonos, nes pakilęs vėjas, o bangavimas – didelis.“
Palangos miesto gelbėjimo tarnybos atstovas Ričardas Kurpius sako, kad vėliavas dažniau atpažįsta tie, kurie keliauja po įvairias pasaulio valstybes: „Jos standartizuotos, atpažįstamos visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų.“
Toks žymėjimas, koks yra dabar, buvo priimtas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nes anksčiau vyravo kitos spalvos. Juoda draudė lipti į vandenį, raudona nurodė, kad maudytis pavojinga, bet galima, o balta reiškė, kad jūra rami.
Šiemet Palangoje skendo keturi žmonės
Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai įvairiuose vandens telkiniuose iš viso paskendo 190 žmonių. Daugiausia – gegužės, birželio bei liepos mėnesiais.
Nors šiemet Palangoje ir Klaipėdoje nelaimių pavyko išvengti, gelbėtojams darbo užteko.
„Šią vasarą Palangoje skendo keturi žmonės, tačiau visus pavyko išgelbėti. Tarp jų – ir kurorte gyvenanti 16-metė mergina, kuri maudėsi draudžiamu metu. Ištraukėme ją iš dugno, bet pagalba suteikta laiku“, – apie įvykius kalba R. Kurpius.
Pasak įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo A. Siakki, uostamiesčio paplūdimiuose taip pat nebuvo ramu.
„Buvo atvejis, kai išgelbėjome vaiką, kuris plaukiojo vandenyje, kai buvo iškelta geltona vėliava. Tuo metu jūra šiek tiek bangavo, o tėvai gulėjo prie kopų, vaiko nematė. Kitą kartą motina maudėsi su mažamečiu ir abu pradėjo skęsti, nes buvo nutolę nuo kranto“, – teigia A. Siakki.
Nepaklūstantiems – bauda iki 140 eurų
Palangos miesto gelbėjimo tarnybos atstovas pažymi, kad gelbėtojai, pamatę brendančius į vandenį tuo metu, kai kabo raudona vėliava, pirmiausia bando įspėti žodžiu: „Vykdome prevenciją – kalbamės, aiškiname, dalijame lankstinukus. Paprastai žmonės klauso, bet [kartais] kyla ir nepasitenkinimų.“
Tiems, kurie nepaiso taisyklių ir nekreipia dėmesio į gelbėtojų perspėjimus, vėliau tenka bendrauti su policijos pareigūnais.
„Jei yra ypatingai neklausančių ir iš pirmo ar antro karto nesuprantančių įspėjimų, tada policijos pareigūnai surašo administracinių teisių pažeidimo protokolą. Galima nuobauda siekia 140 eurų“, – aiškina R. Kurpius ir priduria, kad šiemet tokių atvejų nepasitaikė.
A. Siakki sako dažnai matąs, kaip suaugusieji nepaiso įspėjimo ženklų ir kartu prie to pratina atžalas, nes vedasi maudytis draudžiamu metu: „Tėvai nepagalvoja ne tik apie savo gyvybes, bet ir apie vaikų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai jie netgi neprižiūri mažamečių, o guli ir deginasi pliaže. Vis dėlto pati didžiausia bauda už nepaklusimą taisyklėms – ne piniginė bauda, o paskendimas.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą