Praėjusį savaitgalį, 2012 m. gegužės 12 d., vykusioje šventėje pamaldas laikė Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys. Bitėnų kapinaičių šventėje dalyvavo ne tik lietuvininkų bendrijos nariai iš Klaipėdos, bet ir tikintieji iš Šilutės, Pagėgių, Smalininkų. Dvasinę šventės nuotaiką pakylėjo Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vorusnėlė“, kuriam vadovauja Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė, merginos.
Mažosios Lietuvos panteonu vadinamose, puikiai tvarkomose, Rambyno kalno papėdėje esančiose kapinaitėse yra palaidotas mąstytojas ir filosofas Vydūnas, spaustuvininkas ir visuomenininkas Martynas Jankus, žurnalistas ir muzikologas Valteris Kristupas Banaitis. 2009 m. Bitėnuose perlaidoti spaudos darbininko, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio ir jo žmonos palaikai. Čia ilsi Ulos Lachauer knygos „Rojaus kelias“ herojė Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė, tragiškai žuvęs prieškario Lietuvos pasienietis Aleksandras Žvinakis.
Po pamaldų Bitėnų kapinaitėse šventė persikėlė į kitą kaimo pakraštį Bitėnus-Šilėnus. Ant Merguvos ežero kranto priešais Ragainę augančiame miškelyje esančiose kapinėse vyko paminklo, skirto „Prūsų Lietuvos ainių atminimui“ atidengimo iškilmės. Paminklas pastatytas Martyno Jankaus vaikaitės Evos Mildos Jankutės-Gerolos iniciatyva ir lėšomis. Paminklo autorius klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas. Jo darbai puošia Klaipėdos, Kretingos, Kėdainių miestų erdves, keletas skulptūrų yra net Pietų Korėjoje.
Apie Bitėnų-Šilėnų miškelyje esančias kapinaites iki šiol žinojo nedaugelis. 1974 m. sovietinės valdžios palaiminimu jas nuo žemės paviršiaus nušlavė Napoleono lobių ieškotojai. Kapinėse liko ekskavatorių išraustos duobės, kurios liudija ano meto valdžios bukumą. Sekdami nelabai gerbtinu pavyzdžiu kapines pabaigė niokoti vietiniai ir iš toliau atvykę marodieriai, kurie kasinėdami kapus vargu ar praturtėjo.
2010 m. gražinti ramybę čia palaidotiems mirusiems sumanė Martyno Jankaus vaikaitė Eva Jankutė. Bitėnų-Šilėnų kapinėse yra palaidotas Martyno Jankaus brolis Nikas, jo šeimos nariai. Čia ilsisi E. Jankutės artimieji iš motinos pusės – Kerkojų šeimos atstovai. Jai šios kapinės ypatingai brangios. Lietuvai atgavus nepriklausomybę M. Jankaus vaikaitė grižo į tėvynę ir aktyviai įsijungė į krašto kultūrinį gyvenimą. Ji rėmė Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimą, aukojo nacionaliniam Lietuvos istorijos laikraščiui „Voruta“, įsteigė ir finansavo Martyno Jankaus vardo premiją už kultūros paveldo saugojimą.
Bitėnų-Šilėnų kapinių sutvarkymui E. Jankutė pasitelkė Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotojus, Bitėnų kaimo gyventojus, Rambyno girininkijos kolektyvą, Bardinų užkardos pasieniečius. Kapinės buvo aptvertos dailia medine tvora, greta vartelių pritvirtinta lenta su čia palaidotųjų žmonių pavardėmis, nes beveik visos kapavietės ir paminklai buvo sunaikinti. Atkakliai triūsiant žemėje dar pavyko vieną kitą paminklą atrasti. Sutvarkytose Bitėnų-Šilėnų kapinaitėse betrūko tik meninio akcento. Šiemet E. Jankutės rūpesčiu ir lėšomis jose pastatyta A. Boso iš akmens iškalta motinos-angelo skulptūra, kuri pasiryžusi per amžius saugoti savo vaikų ramybę ir atminimą.
Kunigas Mindaugas Kairys pašventino paminklą, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai ir iškilmių dalyviai sugiedojo giesmę „O gražus dangau, tėviške gerųjų“. Sutvarkytomis kapinėmis ir E. Jankutės dėmesiu kultūros paveldui pasidžiaugė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Lietuvos konsulato Tilžėje kultūros atašė, ministras patarėjas, profesorius Bronius Makauskas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ilgametė vadovė Rūta Mačiūnienė, Baltijos istorijos ir archeologijos instituto direktorė daktarė Silvija Pocytė, Bardinų užkardos karininkas Raimundas Sauspreikšis.
„Mes dar kartą turime progą įsitikinti, kokios svarbios, gražios ir prasmingos yra mūsų žmonių iniciatyvos. Žemai lenkiuosi Ievos Jankutės nuveiktam darbui. Pagerbdami savo krašto mirusius išmokstame būti tolerantiški gyviesiems. Bitėnai turi dar vieną sutvarkytą kultūros paveldo objektą, kuris parodo, kad ir sunkiausius laikus išgyvenę esame taurūs ir dvasiškai stiprūs“, - prie ką tik atidengto paminklo sakė prof. B. Makauskas.
Po paminklo atidengimo ant Nemuno kranto iškilmių svečius iš viso Klaipėdos krašto, pirmaisiais Gandro pavakariais vaišino Rambyno regioninio parko direkcija ir Bitėnų kaimo bendruomenės nariai. Rambyno regioninio parko direktorė D. Milašauskienė pristatė ketvirtą „Rambyno“ žurnalo numerį, kurio su nekantrumu laukė visi besidomintys Mažosios Lietuvos istorija, jos paveldu, gamtos vertybėmis. Svečiai turėjo galimybę pasklaidyti ta proga išleista kuklų, bet jau vienuoliktą „Rambyno“ laikraščio numerį.
Priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vardu padėkojo bitėniškiams ir Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotojams už nuoširdų priėmimą.
Atsisveikinę su Bitėnais lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai išvyko į Vilkyškių miestelį, kuriame naujai suremontuotoje evangelikų liuteronų bažnyčioje klausėsi dainininko Liudo Mikalausko ir vargonininko Povilo Padleckio surengto koncerto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą