Atliekų tvarkymo sistemą siūlo keisti iš esmės

Tiesa, vykdant paliepimą iš Briuselio, anksčiau ar vėliau radikalių pasikeitimų šioje srityje prireiks.

Mokėtų patys vežėjai

Šiuo metu klaipėdiečiai moka rinkliavą miesto savivaldybei, o ši iš surinktų pinigų samdo vežėjus bei moka UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) už tai, kad bendrovė įrengtame sąvartyne šiukšles sutvarkytų.

Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete apsilankę Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) atstovai pasiūlė "kuo greičiau keisti dabartinę sistemą ir apmokėjimo už paslaugas formą."

"Dabar vežėjai suinteresuoti atvežti kuo daugiau šiukšlių - juk jiems mokama už svorį. Sąvartynas nori priimti kuo daugiau atliekų - taip daugiau uždirbs jas tvarkydamas. Todėl šiukšlių srautai į sąvartynus nemažėja, o antrinio perdirbimo procesas stovi vietoje, nors strateginiame valstybės atliekų tvarkymo plane yra numatyti būtent tokie tikslai", - priežastis vardijo LKAT narys, bendrovės "Ekonovus" direktorius Raimundas Čigas.

Jo pristatytos idėjos esmė - savivaldybė turėtų viešo konkurso būdu parinkti ir samdyti vežėjus, kuriems būtų mokama suderėta suma, o už į sąvartyną pristatytą atliekų kiekį jie turėtų susimokėti.

"Tada jie būtų suinteresuoti kuo mažiau šiukšlių atvežti į sąvartyną - kad jų pristatymas nekainuotų daugiau, nei gauta iš savivaldybės. Jie siektų uždirbti ir pasukti galvą, ką daryti su atliekomis, kaip jas išrūšiuoti. Čia jau būtų jų reikalas", - pasakojo R. Čigas.

Pasak pokalbininko, Lietuvoje įmanoma perdirbti kone visas atliekas, todėl jas ir verta rūšiuoti, tačiau sąlygos tam - prastos: esą 600 klaipėdiečių tenka tik vienas komplektas rūšiavimui skirtų konteinerių, kai Vakarų Europoje šis santykis gerokai didesnis.

Jis pripažįsta, kad rūšiavimą stabdo ne tik konteinerių trūkumas, bet ir žmonių abejingumas, tačiau juos persigalvoti galėtų priversti augantis mokestis už produktų pakuočių utilizavimą, dėl kurio gamintojai keltų produkcijos kainas.

"Depozitas būtų fantastika - žmogus prieš išmesdamas sulčių dėžutę pagalvotų, kad ją geriau dėti atskirai ir vėliau atsiimti pinigus. Juk turime pavyzdį su alaus buteliais - šių atliekų ženkliai sumažėjo į gėrimo kainą įskaičiavus užstatą už butelį", - aiškino R. Čigas.

Jo manymu, keisti atliekų išvežimo ir tvarkymo sistemą Klaipėdoje reikėtų pradėti jau kitais metais skelbiant konkursą vežėjams parinkti.

Kalbos - per anksti

Dabartinė atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema visoje Klaipėdos apskrityje galioja nuo 2008-ųjų, iki tol gyventojai už šias paslaugas atsiskaitydavo namų administratoriams arba sudarydami tiesiogines sutartis su vežėjais.

LKATA pasiūlymą išklausę uostamiesčio politikai nebuvo linkę manyti, jog dabartinę tvarką reikėtų keisti nedelsiant, ir pareiškė, kad dabar prasidės idėjos vertinimas, o platesnes diskusijas surengti geriausiu atveju būtų galima tik po mėnesio. Tačiau toks požiūris nereiškia, kad pasiūlymas blogas, pabrėžė jie. Priešingai, Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis teigė, kad siūloma sistema yra puiki, tačiau jos įgyvendinimas mieste užtruktų.

"Žinau, apie ką kalbama - teko lankytis ir panašų pavyzdį matyti Norvegijoje. Šioje šalyje atliekų aikštelių beveik nėra, kone visos šiukšlės perdirbamos. Tai yra puiku, galėtų toks būti ir Klaipėdos siekis, tačiau mūsų visuomenė tam dar nepribrendusi, be to, reikėtų specialios ir brangios įrangos fiksuoti, kuris vežėjas ką, kada ir kiek veža. Todėl geriausiu atveju apie tokios sistemos įdiegimą galėtumėme kalbėti 2017 metais", - sakė V. Plečkaitis.

Ir jis, ir pasiūlymo autoriai sutinka, kad naujoji tvarka dėl naujų technologijų poreikio bei paslaugų įkainių galėtų būti brangesnė už dabartinę.

Pasak V. Plečkaičio, Norvegijoje vežėjams mokama už ištuštintus konteinerius, tačiau tai daroma tik tuo atveju, jeigu jo užpildymas yra ne mažesnis nei 70 proc. Atliekų kiekį nustatyti ir stebėti leidžia minėta nepigi įranga.

Informacija

2011 m. iš visos Klaipėdos apskrities į Dumpių regioninį sąvartyną buvo atvežta apie 130 000 tonų atliekų.
Europos Sąjunga reikalauja, kad nuo 2013 m. į Lietuvos sąvartynus turi patekti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų - popieriaus ir kartono, medienos, maisto gamybos, natūralaus pluošto audinių ir kt. Kalbant apie Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyną, tie 50 proc. sudarytų 48 800 tonų per metus. Nuo 2020 m. Europos Sąjunga leis, kad į sąvartynus patektų tik 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Nesilaikant direktyvų, tiek Lietuvą, tiek atskiras savivaldybes gali užgriūti sankcijos - finansinės baudos už rūšiavimo normų nevykdymą.

"Reikia viską skaičiuoti"

Ramūnas BALČIAUSKAS, UAB "Specialus autotransportas" direktorius
Sunku pasakyti, ar tokia tvarka būtų naudinga mums ekonomiškai, juk panašios praktikos Lietuvoje nėra, todėl galima kalbėti tik teoriškai. Kiekviename žingsnyje reikėtų skaičiuoti, pavyzdžiui, ar apsimokėtų įrengti atliekų rūšiavimo liniją, ar samdyti tarpininkus. Aišku tik viena - tokia sistema būtų visuotinai naudinga, juk, mąstant globaliai, visas pasaulis siekia, jog kuo daugiau atliekų būtų perdirbta.