2014 metais šis, jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891 m.) bei dar du sarkofagai buvo aptikti užmūryti 1893 m. Kretingos II senosiose kapinėse pastatytoje Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje. S. Tiškevičienės, kaip ir jos vyro, sarkofagas buvo rimtai pažeistas ne tik laiko, bet ir kapų plėšikų, kurie, ieškodami įkapių, jų dangčiuose išpjovė skyles. Atlikus tyrimus, visi keturi rasti sarkofagai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registre ir juos nuspręsta restauruoti.
Sarkofago kojos lietos iš cinko, liūto letenų pavidalo, iš ketaus lietos rankenos profiliuotos ir ornamentuotos. Visos funkcinės detalės ir ornamentai bronzuoti. Kapų plėšikai sovietmečiu, ieškodami įkapių, metalo žirklėmis išpjovė dangčio viršų ties kojūgaliu, o krūtinės srities dešiniajame šone iškirpo skylę. Laimė, net ir tai nepadėjo jiems pasisavinti grafo J. Tiškevičiaus savo žmonai dovanoto vestuvinio žiedo su vedybų datos užrašu. Jis buvo surastas, atnaujintas ir dabar saugomas Kretingos muziejuje.
Restauratorius Ramūnas Starkus nuo vasaros kasdien triūsia prie savo „kūdikio“ – restauruoti patikėto sarkofago.
Iš kultūros paveldo departamento gavus per 50 tūkst. eurų valstybinį finansavimą, valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ 2017 m. rengtą konkursą restauruoti du sarkofagus laimėjo žinomas šalies restauratorius kėdainietis Gintaras Kazlauskas, restauravęs Kėdainių kunigaikščių Radvilų sarkofagus, taip pat 2000–2010 metais atkūręs ir penkis Kretingos miesto įkūrėjų didikų Chodkevičių giminės sarkofagus, kurie dabar saugomi Kretingos katalikų bažnyčios rūsiuose, po pagrindiniu altoriumi.
Deja, 2017 metais pradėtus J. Tiškevičiaus sarkofago restauravimo darbus sustabdė netikėta G. Kazlausko liga, tad visam projektui iki 2018 metų galo užbaigti – S. Tiškevičienės sarkofagui restauruoti buvo pasitelkta UAB „Mažoji restauracija“, nuo 1997 metų sėkmingai meno ir kultūros vertybių restauravimo srityje dirbanti įmonė, vadovaujama patyrusio restauratoriaus Rimanto Žvinio.
Pasak šios įmonės direktoriaus pavaduotojo Vytauto Keršio, iki tol tokių darbų nevykdžiusiai įmonei tai buvo drąsus iššūkis, kurį sėkmingai per gana trumpą laiką pavyko įveikti. Šiemet, liepos 17 d., jo iš Kretingos parsivežtas sarkofagas atrodė varganai, buvo rimtai pažeistas laiko ir kapų plėšikų.
Taip atrodė Sofijos Tiškevičienės sarkofagas prieš restauravimą.
Apatinė jo dalis netrukus buvo pamerkta į pagal G. Kazlausko receptą sukurtą cheminį tirpalą ir ten laikoma tris savaites, kad nuo skardos būtų galima nuvalyti laiko ir drėgmės paliktas apnašas.
Sarkofagą restauruoti buvo patikėta patyrusiam atestuotam restauratoriui Ramūnui Starkui, kuriam teko iš pagrindų jį atkurti, naudojant Vokietijoje pagamintą 97 proc. cinko skardą, ją karpant ir taip keičiant sudūlėjusias sarkofago dalis. Puošybai naudojami ornamentai buvo štampuojami iš cinko skardos bei liejami iš žalvario. Jiems prilituoti prie sarkofago, naudojant alavą, teko „sudeginti“ net 6 lituoklius.
Atnaujintos ir rankenos bei liūto letenų pavidalo kojos. Šiuo metu dar likę sarkofago dažymo bei „auksavimo“ darbai, kuriuos planuojama baigti artimiausiu metu. V. Keršys užtikrino, kad iki šv. Kalėdų S. Tiškevičienės atkurtas sarkofagas, darbus priėmus valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ meno tarybai, jei nesutrukdys nenumatytos aplinkybės, tikrai sugrįš į Kretingą.
Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė išreiškė atsargų optimizmą, kad iki šv. Kalėdų į Kretingą iš restauratoriaus G. Kazlausko dirbtuvių gali sugrįžti ir atnaujintas grafo J. Tiškevičiaus sarkofagas.
Tai leistų S. ir J. Tiškevičių palaikus bei jų sarkofagus dar šiais metais pašventinti ir už mirusiųjų vėles atlaikius šv. Mišias, juos iškilmingai amžinam poilsiui patalpinti giminės koplyčioje-mauzoliejuje, kur juos galėtų lankyti kretingiškiai ir iš viso pasaulio į Kretingą atvykstantys svečiai ir turistai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą