Dar prieš šešerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė pirmoji šalyje parengė teritorijos bendrąjį planą. Laikui bėgant šis planas nebeatitiko rajono vystymo realijų, išryškėjo jo trūkumai. Todėl 2007 metais rajono Taryba nusprendė keisti šio plano sprendinius, trumpai tariant, rengti antrąjį bendrąjį planą - optimizuoti planuojamas teritorijas, plėtoti esamas, steigti naujas gyvenamąsias, komercines, pramonės, verslo, infrastruktūros, rekreacines ir kitas zonas nustatant jų naudojimo ir apsaugos reglamentus.
Sulaukė 1 500 pasiūlymų
Pasak savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, 2008 metais buvo pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia UAB "Urbanistika" dėl bendrojo plano sprendinių keitimo.
"Planas buvo aktyviai svarstomas, diskutuojamas visais lygiais - nuo gyventojų iki atsakingų institucijų, išnarstytas po kaulelį. Sulaukėme apie 1 500 pareiškėjų pasiūlymų dėl plano sprendinių keitimo. Į juos buvo atsižvelgta. Aktualūs plano sprendiniai dėl naudingųjų iškasenų kasybos, vėjo jėgainių plėtojimo, gyvenamosios statybos ir kiti klausimai buvo aktyviai svarstomi nuolatinėje statybos komisijoje. Bendrasis planas yra viešai apsvarstytas, patikrintas ir suderintas su visomis sąlygas išdavusiomis institucijomis, - sakė V. Vytienė.
Pernai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė teigiamą plano patikrinimo išvadą ir pasiūlė rajono savivaldybės Tarybai jį tvirtinti.
Klaipėdos rajonas - išskirtinis
Bendrojo plano rengimas sulaukė didelio vietos bendruomenių dėmesio. Įsibauginę dėl vėjo jėgainių, gyventojai aktyviai domėjosi plano rengimo procedūromis, į savivaldybę skriejo bendruomenių raštai ir skundai.
"Klaipėdos rajone plano rengimą lydėjo tokia didelė įtampa ir ažiotažas, kaip nė viename kitame rajone, nors tokių savivaldybių bendrųjų planų mes parengėme per 30. Viena bendruomenė parašė arti 20 skundų dėl plano sprendinių, nors, atrodo, viskas buvo išaiškinta ir apsvarstyta", - sakė vienas bendrovės "Urbanistika" vadovų Linas Naujokaitis.
Bijo pramonės
Paskutiniajame Tarybos posėdyje dalyvavę Pjaulių bendruomenės atstovai pyko ant plano rengėjų, esą neatsižvelgusių į gyventojų prašymus nekeisti žemės paskirties reglamento. Mat senajame plane žemė buvo patekusi į vadinamąją geltonąją zoną, kurioje leidžiama tik gyvenamoji statyba. O pagal naująjį planą visa žemė lieka žemės ūkio paskirties žeme.
"Dabar pas mus galės statyti ir vėjo jėgaines, ir ką tik nori. Kas leido keisti žemės reglamentą privačiose žemėse taip ją nuvertinant be savininkų žinios ir sutikimo?" - Tarybos posėdyje karščiavosi šios bendruomenės atstovai.
Nors tame pat posėdyje rajono Taryba vėjo jėgainėms griežtai pasakė "stop", kol nebus parengta aiški įstatymų bazė, pjauliškiai vis vien gąsdinosi jėgainių baubu. Plano rengėjai ramino gyventojus, kad jokios taršios pramonės ar jėgainių jų kaimo teritorijoje nėra numatyta, priešingai - plano sprendiniai numato priemones, kuriomis nebūtų pažeidžiama jautri pamario gamtinė aplinka.
"Viskas yra atlikta pagal įstatymus, pagrindinė žemės paskirtis nėra pakeista. Niekas nedraus vietos gyventojams imtis gyvenamosios statybos ar komercinės veiklos", - aiškino plano rengėjai. Tačiau šie argumentai neįtikino ne juokais įpykusių Pjaulių gyventojų, ir šie posėdžių salę paliko grasindami teismais.
Pasak Klaipėdos rajono bendrojo plano rengėjų, sprendiniai numato priemones, kuriomis nebūtų pažeidžiama jautri pamario gamtinė aplinka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą