Siekiant paprastesnio paramos įsisavinimo, miesto savivaldybė visą uostamiestį suskirstė į keturias gyvenamąsias vietoves – „Baltijos“, „Pajūrio“, „Marių“ ir „Danės“, kurioms atstovauja iš keliolikos narių sudarytos tarybos. Šių tarybų tikslas – pirmininko inicijuoto susirinkimo metu nuspręsti, kurie bendruomenės pasiūlyti paramos panaudojimo būdai turėtų būti patvirtinti.
Siūlyti galimus panaudos būdus gali absoliučiai visi gyventojai – tam tereikia į savivaldybę pristatyti motyvuotą prašymą, kuris tenkintų ne vieno, o daugelio bendruomenės narių interesus. Šis prašymas tada būtų perduodamas atitinkamos gyvenamosios vietovės tarybos pirmininkui, kuris su kitų tarybos narių pagalba patvirtintų ar atmestų pateiktą prašymą.
Kadangi parama skiriama iš valstybės lėšų, siekant didesnio skaidrumo pinigai nėra suteikiami pačioms gyvenamosioms vietovėms – jie lieka savivaldybėje, o išrinktos keturios tarybos gali kreiptis su patvirtintais prašymais dėl norimos pinigų dalies gavimo.
Tačiau reikšti pretenzijas galima toli gražu ne į visą daugiau kaip pusę milijono (515 tūkst. Lt) siekiančią sumą, o tik į konkrečiai vietovei paskirtą dalį. Šių dalinamo pyrago dalių dydžiai nuspręsti atsižvelgus į skirtingą gyventojų skaičių bendruomenėse. Pavyzdžiui mažiausiai žmonių apimančiai ir 13 tarybos narių turinčiai „Pajūrio“ gyvenamajai vietovei skirta viso labo 84 623 litai, o gausiausioji „Danės“ vietovė galės įsisavinti net 148 180 litų. Tiesa, tai teks padaryti iki metų pabaigos, o paraiškos turės būti teikiamos tik iki birželio 20 dienos. Nepanaudoti pinigai grįš atgal į šalias biudžetą.
Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė priminė, jog gyventojai siūlymus turėtų teikti tik dėl bendruomenės poreikius tenkinančių projektų.
„Siūlomos idėjos turi apimti kuo daugiau žmonių. Tai negali būti vieno kiemo ar namo stogo remontas – mes kalbame apie vaikų žaidimo aikšteles, renginius, aplinkos kokybės gerinimą. Jeigu išrinkta taryba nuspręs, galima parama ir vienam, sunkiai besiverčiančiam žmogui“, - siūlymų tvarką susirinkusiems tarybų nariams aiškino A. Daujotienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog paramos skirstymą ir bendruomenių sugebėjimą panaudoti suteiktas lėšas prižiūrės speciali komisija, kurią sudarys savivaldybės departamentų vadovai.
Vietos bendruomenių tarybos (VBT) sudarytos iš kelių daugiausiai balsų per rinkimus surinkusių seniūnaičių, o likę nariai – tai savo noru į tarybą pasisiūlę Klaipėdos miesto gyventojai. Paklausta, ar patekti į tarybą neatsirado daugiau norinčių, nei yra vietų, Audra Daujotienė tai paneigė – pasak jos, progą tapti nariais turėjo visi to pageidaujantys.
Rašyti komentarą