Per patį medunešį Barzdžių kaimo bitininkai Zinaida ir Alfonsas Pociai bei Daiva ir Audrius Jonauskai gali saujomis semti negyvas bites – manoma, kad joms žūtį atnešė kenksmingais chemikalais laukus nupurškęs ūkininkas. Tačiau iškviestas augalų apsaugos produktų kontrolės specialistas Rimantas Šlušnys skubėjo ne fiksuoti piktadarystės įrodymų, o prisiėmęs taikos balandžio misiją nuvyko pas ūkininką Bronių Milių, siekdamas, kad abi pusės "draugiškai susitartų".
"Jei dabar išvagočiau Miliaus laukus, ar man taip pat būtų skirta 200 litų bauda?" - švelnia sankcija stebėjosi bitininkas Alfonsas Pocius, likęs be šiųmetinio medaus derliaus.
R. Šlušnys paaiškino, kad B. Miliui bus paskirta bauda nuo 200 iki 400 Lt už tai, kad jis nevedė naudotų augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalo, kuriame privalo būti fiksuojama, kas kokiame lauke sėjama, kada ir kokiomis medžiagomis jie buvo purškiami. Tačiau įrodyti, kad būtent B. Miliaus laukai buvo pražūtingi Barzdžių kaimo bitininkų bitėms, R. Šlušnys sakė neturįs galimybių.
Išsiaiškinti – pačių bitininkų reikalas
Išsiaiškinti, kas nuodingais chemikalais nupurškė šalia bitynų esančius laukus, lieka pačių bitininkų reikalas. Sumokėję po kelias šimtines už tyrimus, jie gali laboratorijon pristatyti negyvą bitę – kad nustatytų, nuo ko ji žuvo, ir iš laukų paimtą augalo mėginį – kad sužinotų, kuo jis buvo nupurkštas. Tuomet beliktų įsisukti į teismų karuselę reikalaujant atlyginti nuostolius.
"Nebesuprantu, kas čia nukentėjusieji", - stebėjosi D. Jonauskienė.
Bitininkai pasipiktino, kad antradienio rytą jų iškviestas augalų apsaugos produktų kontrolės specialistas R. Šlušnys tik išklausė nusiskundimų ir nuvyko pas B. Milių.
"Susiskambinome su bičiuliais iš Vilniaus – šie nustebo, kodėl paleidome inspektorių, jei jis nesusirinko mūsų pareiškimų, nefotografavo žuvusių bičių, nepaėmė augalų mėginių. Vėl skambinome Šlušniui. Teko laukti kelias valandas, kol jis sugebėjo pasiimti fotoaparatą ir vėl atvažiuoti", - pasakojo bitininkai.
"Draugiško susitarimo" praktika
Tik patiems bitininkams principingai reikalaujant, R. Šlušnys per antrąjį susitikimą paėmė jų raštiškus pareiškimus. Paklaustas, kodėl to nepadarė iš karto, augalų apsaugos produktų kontrolės specialistas atsakė norėjęs, kad abi šalys "draugiškai susitartų".
"Pažeidimas bet kokiu atveju būtų fiksuojamas ir bauda paskirta", - į klausimą, ar "draugiškai susitarus" neliktų ir baudos ūkininkui, atsakė R. Šlušnys. Tačiau lieka neaišku, kokiu pagrindu ta bauda būtų paskirta, neturint nukentėjusiųjų skundo. R. Šlušnys bitininkams negalėjo nei parodyti, nei atsakyti, kokį teisės aktą surašė ir besėdėdamas pas B. Milių.
Bent du kartus R. Šlušnio propaguojama "draugiško susitarimo" praktika jau yra pasiteisinusi: šiemet vienas bitininko ir ūkininko konfliktas buvo nugesintas Darbėnų seniūnijoje, 2009 metais – abipusiu susitarimu baigėsi Klausgalvų-Medsėdžių kaimo bitininkų ir ūkininko B. Miliaus konfliktas dėl nunuodytų bičių. "Manęs pretenzijos nepasiekė, skundų nėra", - paprašytas pakomentuoti abu atvejus, tvirtino R. Šlušnys.
Kaltės neprisiima
R. Šlušnys teigė, kad jo atstovaujama tarnyba laboratoriniu metodu augalų mėginių netiria ir pinigų už šią paslaugą kitur neskiria. Todėl ūkininką nubausti dėl išnuodytų bičių jis galėtų tik tada, jei jį būtų nutvėręs dar laukuose, arba šis sąžiningai prisipažintų tai padaręs.
"O kas nustatė, kad bitės žuvo tikrai nuo pesticidų? Juk įvairių priežasčių būna, pavyzdžiui, ligos", - naujas versijas kėlė R. Šlušnys.
Dėl žuvusių bičių Barzdžių kaime B. Milius į krūtinę nesimuša. "Kartą su bitėmis jau pasimokiau. Turiu visų bitininkų telefonus ir jiems iš anksto apie planuojamą purškimą pranešu. Gal pesticidais savo laukus nupurškė smulkesni ūkininkai – apsileido, ir kad esama piktžolių, pastebėjo tik joms sužydėjus, - aiškino B. Milius, kurį Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyrius buvo išrinkęs geriausiu 2010 metų ūkininku.
- Pirmadienį purškiau vasarinius kviečius mikrotrąšomis ir karbamidu, o tai bitėms nekenkia. Rapsus purškiau sekmadienį vakare, tuomet dar ir lynojo. Taigi bitės tikrai neskraidė, juolab kad mano rapsai net nežydi."
Bitininkystė – vėl "nuo nulio"
Barzdžių kaimo bitininkams belieka stebėti, kaip prie avilių negyvos krenta iš laukų su žiedadulkėmis ant kojelių sugrįžusios bitės. Chemikalais "iškvėpintų", todėl pagal kvapą nebeatpažįstamų bičių neįsileidžia ir su jomis kovoja avilyje esančios bitės.
"Šiuo laiku bičių į avilius turėtų eiti tirštai kaip vandens srovė. O dabar beskraido viena kita, ir tos - tarsi apgirtusios. Nesuskaičiuosi, kiek dar bičių darbininkių laukuose negyvų liko, - apmaudavo A. Pocius, laikantis 40 bičių šeimų. – Kai pamačiau, kad bitės negyvos krenta prie avilių, ir rankos nutįso, ašaros akyse susikaupė. Juk jos kaip mano vaikai – 25 metus bičių šeimas stiprinau ir nieko kita vasaromis nedirbau. Dabar teks viską beveik "nuo nulio" pradėti."
A. Pocius pasakojo, kad pirmadienį apie 13 val., vos pastebėjęs pasikeitusį bičių elgesį, sėdo į automobilį ir išlėkė žiūrėti, kad laukus chemikalais purškia. Maždaug už 1 km atstumo jis pastebėjęs, kaip darbą baigęs traktorius išvažiuoja iš B.Miliaus laukų. Sustabdytas traktorininkas A. Pociui tvirtino laukus purškęs karbamidu.
"Bet nuo jo bitės nekrenta", - kad išgirdo teisybę, abejojo A. Pocius.
Medaus neturės
Bitininkai įsitikinę, kad šiemet medaus derliaus jau neturės, prireiks mažiausiai dvejų metų, kol bičių šeimos vėl sustiprės.
"Mes abu su vyru bitininkystę baigėme – tai ir mūsų verslas. Nelengvas, nes bites reikia saugoti nuo ligų, įdėti ne tik daug darbo, bet ir piniginių investicijų. Vyrai kasmet važinėja į Kauną, kad nusipirktų bičių motinėlių šeimoms stiprinti, nuolat konsultuojamės su mokslininkais", - pasakojo D. Jonauskienė, kuri su vyru bitininkauja 20 metų ir iš viso laiko 55 bičių šeimas, iš kurių 18 dūzgė Barzdžių kaime.
Kiek tiksliai bitininkai patyrė nuostolių, paaiškės pavasarį, kai peržiemos bitės. Vieno bičių avilio vertė yra mažiausiai 500 Lt. Vidutiniškai iš vieno avilio per sezoną prikopinėjama 20 kg medaus, tačiau gerų bičių šeimų aviliai jo duoda net po 30-40 kg.
Trūksta supratingumo
Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas teigė problemą dėl laukuose purškiamų chemikalų kėlęs ir per bitininkų susitikimą su Kretingos ūkininkų sąjungos pirmininku Antanu Stonkumi.
"Tąkart, atrodo, radome bendrą kalbą, tačiau vis tiek kasmet iškyla negražių dalykų, - sakė A. Latakas. – Vien kaltinti ūkininkų nereikėtų. Reikia žiūrėti, kas sėdi už traktoriaus vairo – gal traktorininkai neturi laiko, o gal – trūksta supratingumo, kad jie laukus purškia bičių skraidymo ir augalų žydėjimo metu. Yra suskaičiuota, kad per vasarą vidutiniškai bitės nektarą neša tik 35 dienas, nes kitomis dienomis yra šalta arba lyja, per sausrą nektaro neišskiria augalai.“
Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Normantas Žeimys teigė, kad įstatymai ūkininkus įpareigoja ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą informuoti 1 kilometro atstumu esančių bitynų bitininkus.
"Dėl iškylančių problemų yra kalti ne gyvūnai, o žmonės, nesugebantys būti supratingi vieni kitiems”, - sakė N. Žeimys.
Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vedėjo Algimanto Strukčinsko komentaras:
- Gavus pranešimą, kad bitės galėjo žūti ūkininkui nupurškus laukus, augalų apsaugos produktų kontrolės specialistas turi vykti į vietą ir išsiaiškinti, kaip viskas įvyko: ar pažeisti galiojančių teisės aktų nustatyti reikalavimai purškiant pasėlius, ar ūkininkas informavo ne vėliau kaip prieš 2 dienas raštu bitininką apie atliekamus purškimo darbus, jeigu bitynas yra arčiau kaip 1 km iki purškiamo lauko, išsiaiškinti, kokiais augalų apsaugos produktais buvo apdorotas pasėlis, ar jie kenksmingi bitėms. Išsiaiškinti, kieno laukai buvo nupurkšti bitėms kenksmingomis medžiagomis, galima pasiklausiant kaimynų, kam priklauso laukai, bei naudojantis GPS ir užfiksavus lauko koordinates, jeigu pasėliai yra deklaruojami ir pan.
"Pajūrio naujienos"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą