"Kai pirkome sklypus ar namus, mums žadėjo, kad čia bus rekreacinė zona. Svajojome, kad Jauryklos pakrantėje įrengus takus, galėsime čia vaikštinėti, pabėgioti“, - pasakojo Laisvės ir aplinkinių gatvių gyventojai B. Vyšniauskas, Petras Vilutis, Arvydas Gailius, Andrius Benetis ir Rolanas Lenkšas.
Jie sunerimo pamatę, kad prieš daugiau negu dvejus metus Jauryklos pakrantėje buvo iškirsti medžiai, o visai neseniai pradėta statyti tvora, kuri šią teritoriją apjuos iš Laisvės gatvės pusės.
Vyrai tikino apie planus kaimynystėje susižinantys tik iš neoficialių pokalbių, tačiau kas iš tikrųjų ten vyks, ar bebus galima prieiti prie Jauryklos upės – lieka nežinia.
Artimiausi sklypo kaimynai – B. Vyšniauskas ir P. Vilutis - sakė gavę, anot jų, skubotus kvietimus į detaliojo plano svarstymą, tačiau tąkart posėdyje negalėjo dalyvauti.
Grąžinta protėvių žemė
"Viską gyventojai žino – pati asmeniškai išnešiojau kvietimus į detaliojo plano svarstymą Kretingos rajono savivaldybėje. Turiu susirinkusi jų parašus, kad kvietimus tikrai gavo. Svarstant detalųjį planą, prieštaraujančių balsų nepasigirdo, todėl nesuprantu, kodėl gyventojai kelia triukšmą. Savo pretenzijas jie visų pirma galėjo išsakyti man“, - nuostabos neslėpė viena iš sklypo savininkių Regina Girdžiūnienė.
Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus patvirtino, kad R. Girdžiūnienė kiek daugiau negu 1,3 ha prieš penkerius metus atgavo natūra atsiimdama protėvių žemę. Šiuo metu R. Girdžiūnienė yra ne vienintelė Jauryklos pakrantės nuo Laisvės gatvės iki S. Daukanto gatvės savininkė: padalintas į tris dalis sklypas priklauso ir Laimutei Jagutienei bei Tuliai Zinčiukienei.
"Savininkams priklausytų dar didesnis sklypas, tačiau viso jo neįmanoma grąžinti, nes ta dalis, kuri dengia dalį Laisvės gatvės, jau yra užstatyta“,- paaiškino D. Vitkus, patikinęs, kad pati Jauryklos upė į privatizuotą sklypą nepatenka.
Jaučiasi terorizuojama
"Kaimynai nori mane išgyvendinti iš mano protėvių žemės. Absurdas,- pasipiktinimo neslėpė R. Girdžiūnienė. – Mano žemę Vyšniauskas norėjo pirkti, aš jam neparduodu, todėl jis ir "ardosi“, kiršina kaimynus.“
R. Girdžiūnienė mano, kad B. Vyšniauskas nerimsta ir dėl to, kad ji jam jau anksčiau papriekaištavo dėl tvoros.
"Šiuo metu žemėtvarkininkai tikslina, kiek mano žemės Vyšniauskas yra užsitvėręs. Ketinu kreiptis į teismą, prašydama, kad Vyšniauskas tą tvorą nukeltų. Taigi šioje situacijoje – kas kalčiausias, tas labiausiai ir šaukia, - sakė R. Girdžiūnienė. – Nuolat jaučiuosi Vyšniausko terorizuojama, nors aš jam nieko nepadariau“.
Gali statyti namus
Nors Jauryklos upės pakrantės dalis natūra savininkams grąžinta jau 2005 metais, tačiau ši žemė Kretingos miesto bendrajame plane, kuris patvirtintas 2008 metų gruodį, pažymėta žalia spalva. Tai reiškia, kad ši teritorija yra skirta bendram viešam naudojimui.
Laikinai Kretingos rajono savivaldybės vytriausiojo architekto pareigas einantis Vidimantas Trimonis pažymėjo, kad šioje teritorijoje būtina laikytis ir sąlygų, numatytų vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms.
R. Girdžiūnienė patvirtino, kad žemės paskirtis pakeista į skirtą mažaaukščiams namams statyti. Tačiau kiek namų ir kokių išdyks Jauryklos pakrantėje, pašnekovė nenorėjo atskleisti.
Praeiti prie upės galės
Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė žemės klausimais Vilma Beniušienė teigė, kad šiuo metu natūra grąžintoje žemėje ruošiamasi statyti du gyvenamuosius namus – jų sklypų riba lygiuosis maždaug su B. Vyšniausko sklypu. Visa kita dalis palei pakrantę lieka rekreacijos tikslams.
"Žmonės pakrante tikrai galės praeiti – praėjimas paliktas iš abiejų pusių,- gyventojų baimes, kad liks atskirti nuo upelio, bandė išsklaidyti V. Beniušienė. – Grąžintas tik nedidelis žemės prie Jauryklos ruožas. Upės pakrantės – gražios mūsų miesto vietos, todėl perspektyvoje jas planuojama palikti žmonių poilsio vieta, čia įrengti bėgiojimo trasas.“
Išsinuomoti ar išsipirkti dalį Jauryklos upės pakrantėje esančios žemės pageidavo ne vienas šalia gyvenantis žmogus. Tačiau visi jie išgirdo vienodą atsakymą – "ne“.
R. Girdžiūnienei žemė buvo grąžinta teismo sprendimu, o jį vykdyti yra privalu.
Užvers tvenkinį
Laisvės ir aplinkinių gatvių gyventojai B. Vyšniauskas, P. Vilutis, A. Gailius ir A. Benetis sunerimo pamatę, kaip į Jauryklos pakrantę sunkvežimiais buvo suvežtos didelės krūvos žemių. Dar labiau gyventojai nustebo sužinoję, kad jomis ruošiamasi užpilti prie pat upelio esantį nedidelį tvenkinį.
"Kaip gamtosaugininkai leidžia užversti tvenkinį, kur neršia lašišos“, - stebėjosi B. Vyšniauskas.
"Upelis yra lašišų nerštavietė, o ne tvenkinys. Jis net su upe nesusisiekia, neaišku, kada ir kieno buvo iškastas. Žemės savininkai turi teisę užversti tą tvenkinį“, - kaltinimus aplaidumu atrėmė Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį vedėją.
E. Mikaločius sakė praėjusį penktadienį pats buvęs prie Jauryklos upelio ir įsitikinęs, kad žemės savininkai neketina keisti upelio šlaito reljefo – tokius nuogąstavimus buvo išsakę gyventojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą