Paskutiniajame pasitarime dėl senųjų kapinių ir Nepriklausomos Lietuvos karių kapų atminimo įamžinimo dalyvavo Klaipėdos savivaldybės specialistai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos įgulos Karininkų ramovės, Atsargos karininkų sąjungos atstovai, miesto Tarybos nariai ir keletas visuomenininkų.
Beje, visuomenininkai 1991 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus administruojamame Skulptūrų parko teritorijoje buvo pastatę medinius kryžius, tačiau jie visai supuvo.
Paveldosaugininkai sakė neturį kitos senųjų miesto kapinių ir poilsio zonos koncepcijos, išskyrus detalųjį planą. Tik vis dar diskutuojama dėl paminklo Lietuvos kariams vietos, nes yra išlikę bene 19 įvairiomis aplinkybėmis mirusiųjų ar žuvusiųjų pavardžių, tačiau apie tai, kas kur buvo palaidotas, istorinių-archeologinių tyrimų nėra, apie galimas kapaviečių vietas galima spręsti tik iš piliečių pasakojimų ir liudijimų.
Plane numatyta dekoratyvias skulptūras iš panteono zonos perkelti į vakarinę parko dalį, aptverti parko teritoriją, laidojimo vietas pažymėti granito plokštėmis. Pažymėta, kad kai kurios skulptūros jau restauruotos, nutiesti dviračių takai, tačiau ne tvoros čia svarbiausia, net ne apšvietimo sistemų, informacinių stendų įrengimas, o pats principas - atiduoti deramą pagarbą Lietuvos kariams.
Istorikas Jonas Genys pritarė mintims, jog memorialinę dalį reikia skaidyti erdvėmis, atskiriant paminklą 1923 metų sukilėliams nuo kariams skirto panteono.
Jis sakė, jog surengus viešąjį konkursą minėtų erdvių sutvarkymui vieni siūlė palikti vien tik memorialą, kiti - išlaikyti poilsio zoną neakcentuojant istorinių dalykų. Pats istorikas mano, jog karių atminimui labiausiai tiktų Adomo Brako sukurti mediniai kryžiai, galbūt atkuriant juos iš akmens.
Anot J. Genio, norint išsiaiškinti karių kapavietes, reikėtų archeologinių tyrimų, tačiau tai būtų labai sunku, nes kapinėse per beveik 200 metų tūkstančių miestelėnų palaikai laidoti sluoksniais, reikėtų ekshumacijos, ir apskritai gali būti surastos tik karių diržų sagtys, sagos ir galbūt šalmai.
Pasitarimo dalyviai nusprendė, jog vis dėlto būtina pažymėti karių kapavietes bendru simboliniu kenotafu, pavardes nurodant atminimo lentoje. Gali būti, jog bus atsižvelgta į pasiūlymą senosiose kapinėse palaidoti prie Jono kalnelio rastus garbių miestelėnų palaikus. Pirmiausia bus pažymėtos kapavietės, šis darbas bus atliekamas palaipsniui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą