Būstui pinigus traukia ir iš kojinių
Būstui pinigus traukia ir iš kojinių

Nekilnojamojo turto projektų įgyvendintojai sostinėje giriasi vėl grįžtantys į tuos laikus, kai patrauklioje vietoje esantys butai išperkami dar "popieriuje". Tuo metu Klaipėdoje rinką vis dar valdo pirkėjas - jis gali ilgai rinktis, apžiūrėti, derėtis. Tačiau pagyvėjimas jaučiamas ir uostamiestyje. Daroma prielaida, kad dviejų bankų griūtis žmones paskatino vėl investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą. Teigiama, kad net pusę sandorių dabar sudaroma grynaisiais pinigais.

Nekilnojamojo turto rinkos žinovai juokauja, kad šioje srityje nuotaikos kur kas pavasariškesnės nei gamtoje. Esą sandorių dinamika kur kas aktyvesnė, nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau ryškesnių kainų pokyčių kol kas nestebima.

Manoma, kad pagyvėjusią rinką lemia ir atgijęs požiūris į būstą kaip į ilgalaikę investiciją ar pajamų šaltinį. Kadangi Klaipėdoje gerokai pakilo nuomos kainos, gali būti, kad pinigų turintys žmonės vėl pradėjo pirkti butus nuomai.

Dar prieš metus Klaipėdoje butą išsinuomoti buvo galima už 300-400 litų, šiuo metu nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, nuomos kainos padidėjusios 100-200 litų.

Naujas - dvigubai brangiau

Tiek bankų, tiek nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tikina, kad situacija rinkoje tikrai nebėra pesimistinė.

Teigiama, kad 2012 m. ypač buvo sėkmingi naujų butų plėtotojams. "Ober-Haus" duomenimis, didžiausias pokytis fiksuojamas Klaipėdoje, kur per metus buvo parduota arba rezervuota beveik 340 naujų butų - net 77 proc. daugiau, palyginti su 2011 m.

Klaipėdoje praėjusiais metais buvo pastatyti 4 nauji daugiabučiai namai, kuriuose įrengta 264 butai, arba penktadaliu daugiau nei 2011 m. Naujos statybos Klaipėdoje nesustoja ir šiemet, tad naujų butų pasiūla turėtų būti dar didesnė.

Vienas pagrindinių faktorių, kodėl žmonės renkasi naujos statybos butus - tokiuose namuose tenka kur kas mažiau mokėti už šildymą, ką jau kalbėti apie gyvenimo sąlygas.

Tiesa, atotrūkis tarp senos ir naujos statybos būsto išlieka didžiulis - naujos statybos butai kainuoja kone dvigubai brangiau, tad įperkami ne visiems, ypač įvertinant tą faktorių, kad bankai kredituoja tik 85 proc. būsto vertės, tad pradinį įnašą tenka susikaupti patiems.

"Kainos išlieka stabilios. Už senos statybos būsto kvadratinį metrą prašoma 2-2,5 tūkstančio litų, už naujos - 3,5-4 tūkstančio. Kadangi rinkoje kur kas didesnė pasiūla senos statybos butų, tai normalu, kad ir sandorių šiame sektoriuje įvyksta daugiau. Paklausiausi vis dar išlieka 2 kambarių senos statybos butai, kainuojantys 100-150 tūkstančių litų. Tačiau, žinoma, jei tik galėtų, daugelis griebtų naujos statybos butą", - pastebi "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Pasak jo, pastaruoju metu jaučiamas didesnis susidomėjimas nekilnojamojo turto objektais.

"Gali būti, kad dviejų bankų griūtis bei pakankamai nedidelės palūkanos už indėlius verčia žmones, turinčius pinigų, permąstyti scenarijų ir turimas lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes ir kainos dabar tam palankios. Patikėkite - žmonės pinigų turi", - pastebėjo L. Juozaitis.

Jam antrina ir nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas, teisininkas Algimantas Bružas. Jis pažymi, kad dabar net pusė nekilnojamojo turto sandorių įvyksta be banko įsikišimo - už turimas santaupas.

JUDA. Anot bankininkų, naujų būsto paskolų sutarčių skaičius Klaipėdos regione išaugo trečdaliu, o nekilnojamojo turto agentūrų atstovai pastebi, kad vis daugiau būstų nuperkama ir už savus pinigus. Martyno VAINORIAUS nuotr.

"Ko gero, pirmiausias klausimas dabar perkant būstą - kiek kainuoja šildymas. Taip pat pirkėjams svarbu, kad namas būtų renovuotas, būtų galima vykdyti savarankišką apskaitą. Žinoma, svarbi ir kaina. Pastaruoju metu pirkėjai tikrai tampa drąsesni ir labiau linkę vėl investuoti į nekilnojamąjį turtą", - pastebi A. Bružas.

Namus statosi patys?

Tiesa, individualių namų sektoriuje esą tokio pagyvėjimo nejaučiama. Nors nekilnojamojo turto skelbimų statistika rodo, kad namai pirkėjus domina vis labiau, tačiau, realių sandorių Klaipėdoje skaičius nėra didelis.

Nekilnojamojo turto portalo "Aruodas" atlikta apklausa rodo, kad gyvenimą name rinktųsi netgi 71 proc. respondentų, žinoma, jei nebūtų ribojami finansų. Dauguma jų teiktų pirmenybę mažam arba vidutinio dydžio namui.

Tokios svajonės, o realybė kiek kita. Pajūrio nekilnojamojo turto rinkos žinovai teigia, jog žmonės linkę pirkti sklypą ir patys statytis namą, nei įsigyti jau pastatytą. Todėl esą investuotojai nebeskuba statyti naujų kvartalų - jei pastaruoju metu ir vyksta judėjimas, tai tik tuose kvartaluose, kurie buvo pradėti gerokai anksčiau, ir dabar norima juos užbaigti.


"Namų pasiūla didžiulė, o paklausa - neadekvati. Tačiau negalima sakyti, kad dėl tokios situacijos dabar rinkoje pilna pigių namų. Kartais pasitaiko, kai bankai perima ištisus kvartalus iš bankrutavusių įmonių ir nori juos skubiau parduoti, tuomet kainos mažesnės. Tačiau namo savikaina nėra maža, matyt, dėl to, jog niekas nenori jų atiduoti pusvelčiui", - svarstė A. Bružas.

Aruodas.lt skelbimuose nurodomų kainų už parduodamus namus statistika rodo, kad šiuo metu namus Klaipėdoje norima parduoti už vidutinę 3400 Lt/kv. m kainą. Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Avitera" Namų pardavimų skyriaus vadovės Linos Jankauskienės, šiuo metu pirkėjai Klaipėdoje labiausiai domisi 110-180 kv. m ploto namais, kurių kainos gali svyruoti nuo 300 iki 650 tūkst. Lt. Jos teigimu, per paskutinius pusantrų metų namų kainos naujuose rajonuose toliau nuo miesto sumažėjo maždaug dešimtadaliu, o namų, kurie pastatyti prestižinėse vietose, kainos nekinta, laikosi stabilios.

L. Juozaičio teigimu, dažniausiai pirkėjai perka namą be vidinės apdailos, kitaip tariant "dėžutę". Esą tokio namo kaina dabar rinkoje gali svyruoti nuo 200 tūkst. iki 1,5 mln. litų, priklausomai nuo vietos.

Internete publikuojamuose skelbimuose pastaruoju metu itin daug pasiūlymų įsigyti pusę namo. Esą dažniausiai tokį sprendimą priima senesnės statybos namuose gyvenantys vyresnės kartos atstovai, nebeišgalintys vieni patys išlaikyti didžiulio namo.

"Tačiau tokie sandoriai nėra lengvai įgyvendinami. Notariškai nėra paprasta padalinti žemės sklypą. Be to, dažniausiai į namą būna vienas bendras įėjimas. Daug klausimų tenka išspręsti renkantis tokį variantą", - pažymėjo L. Juozaitis.

Skolinasi drąsiau

Bankų duomenimis, šių metų pradžios skolinimosi statistika rodo, kad naujų paskolų suteikta kur kas daugiau nei pernai tuo pat metu.

TENDENCIJA. Pajūrio nekilnojamojo turto rinkos žinovai teigia, jog žmonės labiau linkę pirkti sklypą ir patys statytis namą, nei įsigyti jau pastatytą. Todėl esą investuotojai nebeskuba plėtpoti naujų kvartalų - jei pastaruoju metu ir vyksta judėjimas, tai tik tuose kvartaluose, kurie buvo pradėti gerokai anksčiau ir dabar norima juos užbaigti. Martyno VAINORIAUS nuotr.

"Jei ekonominės šalies perspektyvos, padėtis darbo rinkoje, namų ūkių pajamų perspektyvos ir skolinimo sąlygos smarkiai neblogės, naujų paskolų turėtų pradėti daugėti, o paskolų portfelis turėtų liautis mažėti", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tomas Pulikas, "Swedbank" Būsto finansavimo skyriaus vadovas teigia, kad naujų būsto paskolų sutarčių pasirašymas Klaipėdos regione išaugo beveik 40 proc.

"Tai rodo pagerėjusią gyventojų finansinę situaciją bei geresnius ateities lūkesčius. Būsto paskolos pasirašymas yra atsakingas ir reikšmingas žingsnis kiekvienam namų ūkiui, todėl tai parodo, jog gyventojai yra sukaupę reikalingą piniginį rezervą, jaučiasi saugūs dėl savo pajamų", - sako T. Pulikas.

Pasak jo, vidutinės paskolų sumos Klaipėdos regione atspindi ir visos šalies tendencijas. Jos yra truputį sumažėjusios (10-15 proc.) ir siekia apie 137 tūkst. litų.

"Vidutinis paskolų portfelio terminas išlieka nepakitęs ir siekia 24 metus. Jei žvelgtume į šių metų sausį-vasarį pasirašytų būsto paskolų vidutinį terminą, jis siekia 19 metų", - terminą, kuriam laikui žmonės linkę "draugauti" su banku, įvardijo T. Pulikas.

Paskutiniu metu pastebima tendencija, kad būsto paskolas ima šiek tiek vyresni klientai. Vidutinis besiskolinančių būstui amžius - 35 metai.

"Dauguma paskolų suteikta butams daugiabučiuose namuose pirkti. Natūralu, kad daugiausiai buvo perkami senos statybos butai, nes jų pasiūla rinkoje šiuo metu yra didžiausia. Kiek daugiau nei trečdalis paskolų buvo skirta individualiems namams pirkti ar statyti. Tik nedidelė dalis paskolų suteikta žemės sklypui pirkti", - statistiką pateikė "Swedbank" atstovas.

Informacija

"Swedbank" užsakymu atliktos apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų dabar niekur neskuba - užtrunka pusę metų ir ilgiau rinkdamiesi būstą. Ir tik 16 proc. nurodė, jog pirktų jį nedelsdami, jei tik rastų tinkamą. Mažiausiai laiko ieškodami būsto sugaišta vyrai, jaunimas bei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys žmonės, taip pat gaunantys mažesnes pajamas.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį iš didžiausių Lietuvos miestų lengviausia įpirkti butą buvo kauniečiams, kadangi jų pajamos buvo net 2 kartus didesnės nei pakankamos butui įpirkti. Klaipėdiečių pajamos buvo 66,7 proc. didesnės už pakankamas. Sunkiausia įpirkti butus buvo Neringos gyventojams, nes jų pajamos buvo 47 proc. mažesnės nei reikėtų. Palangoje namų ūkių pajamos buvo 5,7 proc. mažesnės, rodo "Swedbank" būsto įperkamumo indeksas. 

Sidebar placeholder