Čiuožyklos Palangoje dar teks palaukti

Pirmas blynas nepavyko

Apie čiuožyklą Palangoje kalbama jau kelinta žiema, tačiau kalbos kalbomis ir lieka, išskyrus 2010-uosius, kai sausio mėnesį centrinėje kurorto aikštėje bandyta išlieti ledo aikštelę. Tačiau tada šis sumanymas nepasiteisino: sausio 15-ąją išlieta aikštele pasidžiaugti beveik nebuvo kaip.

Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, pirmasis blynas nepavyko.

„Norint įrengti gerą, lygią aikštelę, reikia tinkamai tam pasirengti. Tada, dera pripažinti, ir pats sumanymas gimė labai staiga, ir mes viską bandėme padaryt greitai. Nieko gero iš to neišėjo, o ir orai buvo nelabai tinkami. Be to, vieta taip pat nebuvo gerai parinkta: norint turėti lygią aikštelę, reikia, kad ir pats jos pagrindas lygus būtų. Tuo tarpu ten, kur vasarą yra fontanas, aikštė „įdubusi“, – žvelgdamas atgal pripažįsta K. Skierus.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus yra aiškinęs, jog norint, kad ledas būtų lygus, vandenį galima išpilti esant ne žemesnei nei 10 laipsnių šalčio temperatūrai. Jeigu oras šaltesnis, aikštelę galima padaryti, bet reikalingos didesnės sąnaudos – vandenį tada tektų pilti plonais sluoksniais.

Antras blynas apskritai neiškepė

Išsiaiškinę ledo pylimo subtilybes, pageidaujantieji miestiečiams ir miesto svečiams suteikti galimybę žiemą stoti ant pačiūžų, praėjusį sezoną planavo čiuožyklą įrengti naujuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Savivaldybė buvo ir teritoriją tam numačiusi: prie Klaipėdos plento tarp „Iki“ bei „Iki Cento“ parduotuvių buvusią mokamą automobilių stovėjimo aikštelę.

Teigta, kad vieta atrakcijai pasirinkta ne atsitiktinai – ji esanti lygi, be jokių aukščio skirtumų, kurių būta miesto centrinėje aikštėje.

Komunalininkai tada taip pat nesiginčijo. Jų teigimu, numatytoje vietoje įmanoma padaryti ledo areną. Bet, visų pirma, tam reikia lėšų. Jų reikia ne vien ledui išlieti bei tam ledui prižiūrėti ir nuo sniego nuvalyti, tačiau ir tam, kad būtų įrengtas ir tinkamas apšvietimas.

Kalbos apie čiuožyklą dar skambėjo praėjusį vasarį, bet nutilo: antro bandymo įrengti čiuožyklą Palangoje taip ir nebuvo.

Galvota ir šiemet

Apie čiuožyklą Palangoje galvota ir šiais metais. Kaip „Palangos tiltui“ sakė vienas iš pagrindinių šios idėjos gaivintojų, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis, būta minčių kurorte ne patiems lieti ledą, o nuomotis paslaugą – kad turintieji specialią šaldymo įrangą įrengtų profesionalią čiuožyklą, kurią patys ir prižiūrėtų.

„Pagalvojome, kad būtų šaunu, jeigu Palangoje atsirastų tokia čiuožykla, kuri veiktų nepriklausomai nuo oro sąlygų, ir kad šaltuoju metų laiku palangiškiai ir miesto svečiai turėtų žiemos pramogų erdvę“, – sakė N. Stasiulis.

Tačiau sumanymas bent mėnesį laiko turėti čiuožyklą liko neįgyvendintas: nuomotis esą brangu, o ir pinigų biudžete tam numatyta nebuvo. Tad dabar galvojama, kad ateinančią žiemą gal būtų galima patiems įsigyti įrangą ir turėti ne vieną mėnesį, o bent jau tris – visą žiemą – veikiančią čiuožyklą.

Kitą žiemą bus?

„Jeigu kalbėtume tik apie įrangą – tokia, kuri leistų išlieti ledą, kad laikytųsi esant pliusinei, iki keturių laipsnių šilumos siekiančiai temperatūrai, kainuotų apie porą šimtų tūkstančių litų, – sakė K. Skierus. – Tačiau norint, kad čiuožykla tikrai funkcionuotų, reikia ir ją pačią prižiūrėti. Taip pat būtų labai gerai, jeigu prie jos būtų galima ir pačiūžas išsinuomoti“.

Pasak N. Stasiulio, paskaičiavus, kiek kainuoja įranga ir kiek kainuotų nuomotis paslaugą, dėliojasi toks vaizdas: sava čiuožykla atsipirktų per trejetą metų. Ir tai turint omeny, kad nuomos atveju aikštelė funkcionuotų mėnesį, o turint savą „ledo mašiną“ – iki kol orai leis.

„Kol kas mes tik modeliuojame tokią galimybę: galvojame apie finansavimo šaltinius ir apie tai, kur galėtų toks žiemos pramogų objektas atsirasti. Jeigu bus priimtas sprendimas, kad čiuožykla reikalinga, reikės tartis su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, kad šio specialistai pažiūrėtų, kur esama tinkamų viešųjų erdvių. Žinoma, nesinorėtų, kad jis būtų kur nors miesto pakraštyje, norėtųsi arčiau centrinės dalies – tada būtų galima pagalvoti, kaip tą erdvę įpinti į jau esančius renginius ar kurti ką nors nauja“, – kalbėjo N. Stasiulis.