Žingsnis po žingsnio tikrąjį savo veidą atgaunantis Kretingos dvaras ir toliau stebina istorikus – dabar jie bando įspėti puošnių piešinių, atrastų ūkvedžio name, mįslę.
Ūkvedžio name aptikta ir kruopščiai atkurta sienų bei lubų tapyba yra prašmatnesnė nei pagrindiniuose dvaro rūmuose. „Mums vis dar neaišku, kas galėjo užsakyti tokius šedevrus. Jie – tikrai ne vietinių, o Vakarų Europos meistrų darbas. Spėjame, kad įspūdinga tapyba 1838 metais rekonstruotą pastatą papuošė ne grafų Tiškevičių, o Zubovų laikais. Tad atsivėrė dar vienos dvarą valdžiusios kilmingųjų giminės paveldas“, - LŽ pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.
Unikalu tai, kad jau lapkritį lankytojams duris atversiančio ūkvedžio namo sienų ir lubų tapybos elementus mūsų meistrai restauravo atkurdami piešinius po taškiuką tiesiogine šio žodžio prasme.
Kruopštumo viršūnė
Kitoje Vilniaus gatvės pusėje, priešais pagrindinius Kretingos dvaro rūmus su žiemos sodu, stūkso baltas ūkvedžio namas. Būtent šis pastatas atvėrė savo paslaptį ir gali tapti vienu lankomiausių Kretingos muziejaus ansamblio objektų ateityje.
„Pradėdami darbus tame name turėjome prieš porą dešimtmečių atliktų istorinių tyrimų medžiagą, kurioje buvo pastate esančių lubų tapybos fragmentų nuorodų. Tačiau namo būklė buvo katastrofiška ir buvo naivu tikėtis įspūdingų radinių. Vis dėlto kartais pasitaiko stebuklų... Keli dešimtmečiai nepriežiūros, kiauras stogas nesunaikino XIX amžiaus menininkų išpieštų freskų. Ne visų dvarų rūmuose rasi tokių puošybos elementų, o čia – tik ūkvedžio namas“, - pasakojo UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.
Kai prieš daugiau nei metus restauratoriai įžengė į ūkvedžio namą, jis buvo aprūkusiomis lubomis, pelėsiais apėjusiomis sienomis, todėl teko pasiraitoti rankoves ir kibti į titaniškų pastangų reikalaujančius darbus.
Tapybos restauratorių komanda kai kuriose vietose net po penkiais tinko ir dažų sluoksniais aptiko įspūdingų piešinių, o lubose – ir rozečių pėdsakų.
Dabar, pačiame darbų įkarštyje, LŽ žurnalistas stebėjo restauratorių taikomą vadinamąją itališką technologiją: greta autentiškų piešinių trūkstami segmentai ne perpiešiami, o ištaškuojami.
„Nieko panašaus nesu matęs. Moterys teptuku, parinkusios atitinkamą spalvą, atspalvį, po taškiuką atkuria ištisus piešinių plotus, sienas, lubas“, - LŽ pabrėžė Kultūros pavedo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Namo lubų ir sienų tapybos atnaujinimo darbų vadovė, restauratorė Lina Navikienė teigė, kad piešiniai - neabejotinai atlikti profesionalaus dekoratoriaus, išmaniusio Vakarų Europos interjerų dekoravimo principus.
Specialistų manymu, freskos sukurtos pagal brito Roberto Adamo išpopuliarintą stilistiką. Lubų ornamentikoje matomi antikos ir Pompėjos motyvai, piešiniu stengtasi sukurti lipdinių iluziją, sienų dekoras – trafaretinė tapyba.
Įdomu ir tai, jog ant lubų išpieštose rozetėse kadaise buvę ant pergamento ištapyti moterų veidai. Jie išsaugoti neįtikėtinu būdu: supjaustant lubas. Jų fragmentai su dekoru buvo saugomi Kretingos muziejuje, o dabar grįžo į ūkvedžio namą.
Restauratoriai naudojo itališką technologiją ir ištisus sienų, lubų plotus taškavo, atkurdami dekorą.
Zubovų paveldas
Kas ir kodėl užsakė šiuos prabangius piešinius, pranokstančius pagrindinių rūmų interjero dekoro elementus, istorikams kol kas yra mįslė.
Iš pradžių svarstyta, kad dekoras ūkvedžio name gimė XIX amžiaus pabaigoje, kai visą ansamblį prižiūrėjo grafas Juozapas Tiškevičius. Mat jis, kurdamas dvaro parką, puošdamas rūmus, samdė anglų ir prancūzų architektus, kurie atsivežė ir savo meistrus. Yra ir tokia versija - galbūt užjūrio meistrai išpuošė ūkvedžio namą, nes demonstruodami savo meistrystę norėjo gauti daugiau pelningų užsakymų.
„Vis dėlto reikėtų žvelgti nuosekliau: grafo Juozapo sūnus Aleksandras labai gerbė ir saugojo savo tėvo palikimą, tačiau tame name su piešiniais įrengė mašinų garažą ir staliaus dirbtuves. Vadinasi, jis nelaikė didžiule vertybe dekoro, kuris gal jau buvo apnykęs, užtinkuotas. Tad bandant atsekti piešinių gimimo istoriją reikėtų nusikelti į ankstesnius laikus“, - kalbėjo J.Kanarskas.
Ūkvedžio namo sienoje iškalta data - 1838 metai - ženklina ne Tiškevičių, o Zubovų epochą.
„Yra žinoma, kad tas namas inventorizuotas XVIII amžiaus pabaigoje. Dvarą iki 1836 metų valdė Dmitrijus Zubovas, o po jo – sūnus Mikalojus. Tais laikais pagrindiniai rūmai buvo mediniai, apnykę ir netinkami gyventi, o tas ūkininko namas Mikalojaus Zobovo laikais buvo visai ne ūkininko, o gyvenamasis. Jis ir išplanuotas kaip gyvenamasis namas. Būtent šio didiko laikais (1838 m.) pastatas buvo rekonstruotas, tad tuomet galėjo atsirasti ir tie piešiniai“, - pasakojo istorikas. Zubovų pagrindinė rezidencija buvo prie Šiaulių, o Kretingoje jie tik svečiuodavosi, tačiau tai, matyt, nesutrukdė užsienyje pasamdyti geriausių to laikotarpio meistrų.
„Pietinėje pusėje, į upelį, buvusi ir terasa, durys, pro kurias ponai išeidavo pasišildyti saulėje. Vėliau tos durys perdarytos į langą. Mažai tikėtina, bet galbūt patalpas galėjo dekoruoti ne patys Zubovai, o namo nuomoninkai: bajorai ar kilmingieji miestiečiai. Išties stebina tai, kad vadinamojo ūkvedžio namo interjero puošyba yra prabangesnė nei Tiškevičių dvaro. Tai – netikėta istorijos detalė“, - teigė J.Kanarskas.
Sales su kruopščiai restauruotais piešiniais lankytojai galės išvysti jau lakpritį, kai ūkvedžio name duris atvers naujos Kretingos muziejaus ekspozicijos. Beje, pats muziejus šiemet švenčia 80 metų įkūrimo jubiliejų. Ūkvedžio namo atkūrimo projekto vertė – 1,5 mln. eurų.
Rašyti komentarą