"Premjerui rekomenduojame pavesti Aplinkos ministerijai parengti nutarimo projektą dėl tvarkymo plano keitimo, nes po labai ilgų ginčų faktiškai pamatėme, kad daugeliu atvejų galima net ir priėmus teismo nutartį, ją vykdant, sudaryti taikos sutartis. Bet tos taikos sutartys vis tiek turi būti sudarytos remiantis teisiniu pagrindu, o tai gali būti tik tvarkymo plano pakeitimas", - sakė ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė, vadovaujanti darbo grupei.
Pasak jos, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas turėtų būti keičiamas pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu parengtą Kultūros paveldo tvarkymo planą. Jos teigimu, Aplinkos ministerija nutarimo projektą dėl tvarkymo plano keitimo turėtų parengti iki gruodžio 19 dienos, kuriame turėtų būti atsižvelgta į Saugomų teritorijų tarnybos ir KPD siūlymus.
Aplinkos ministerija yra iniciavusi Teritorijų planavimo įstatymo keitimą, kuris leistų operatyvinį planavimą taikyti specialiuosiuose planuose - keisti juos ne visa apimtimi, bet tam tikriems objektams. Šį pakeitimą dar turi priimti Seimas.
"Tada, aš manau, būtent per korektūrą mes galėtume operatyviai išspręsti kai kurių objektų taikos sutarties sudarymo galimybes", - sakė J. Juozaitienė.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti, sudarius taikos sutartis.
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.
"Pagaliau mus išgirdo"
Darius JASAITIS, Neringos meras
Džiaugiuosi, kad darbo grupė per vienerius savo posėdžiavimo metus pagaliau išgirdo tai, ką mes kalbame ir siūlome jau dvejus metus - būtina keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Tai būtų nauja aplinkybė ir leistų teismuose sudaryti taikos sutartis. Priešingu - griovimo atveju - žalą statytojams ir teisėtiems patalpų ar būtų pirkėjams žalą turėtų atlyginti valstybė. O kas tai yra? Mes - mokesčių mokėtojai. Juk teismai yra konstatavę, kad čia yra ne statytojų, o institucijų, įvairių žinybų klaidos. Griauti, kai mūsų valstybėje ir taip viso trūksta - būtų didžiausia kvailystė, juolab kad po to reikėtų ieškoti pinigų žalai atlyginti, o juk pinigų irgi trūksta.
Visgi, tai dar tėra tik darbo grupės pasiūlymas. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė. Labai tikiuosi, kad ji tai padarys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą